2011 metais šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ viename iš savo pastatų įrengė pirmąjį demonstracinį saulės kolektorių komplektą, kuriuo pagamintą šilumą naudojo karštam vandeniui ruošti. Po kurio laiko buvo įrengtas ir antrasis toks įrenginys ant bendrovei priklausančios „Pergalės“ katilinės stogo. Abu kolektorių komplektai įrengti siekiant įvertinti saulės energijos ir šilumos siurblių panaudojimo bendrovės valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje galimybes ir naudą.
Pirmąjį įrenginį sudaro 2 didelio efektyvumo saulės kolektorių komplektai po 12 elementų, kurių bendroji galia yra 20,4 kW, taip pat akumuliaciniai vandens šildytuvai bei kita įranga. Antrasis įrenginys – viengubas, 12 elementų, apie 10,2 kW galios. Abi sistemos sujungtos su pastatų šilumos punktų įrenginiais. Kolektoriais pagaminta saulės energija naudojama karštam vandeniui pastatuose ruošti.
Bendrovės stebėjimų duomenimis, abi saulės kolektorių sistemos, esant saulėtoms dienoms, gali pagaminti iki 40 proc. karšto vandens poreikio pavasarį-rudenį ir iki 80 proc. poreikio vasarą.
Saulės kolektorių sistema, sumontuota ant „Pergalės“ katilinės, per 2016 metus kaip šilumos generavimo šaltinis veikė 1637 valandas (metuose – 8760 valandų) laikotarpiu nuo kovo 30 d. iki lapkričio 3 d. Per jas sistema pagamino 9203 kWh šilumos. Didžiausias šilumos kiekis buvo pagamintas gegužės – rugpjūčio mėnesiais, kai lauko oro temperatūra buvo aukščiausia.
Pasak ilgametę patirtį turinčių atsinaujinančios energetikos specialistų, skaitiškai sumodeliuotas santykinis metinis saulės kolektorių pagaminamas energijos kiekis siekia 478,82 kWh/m2. Realiai išmatuotos vertės atskiruose objektuose Lietuvoje, esant panašioms arba analogiškoms klimatinėms sąlygoms svyruoja nuo 400 – 450 kWh/m2.
Specialistai teigia, kad teisingai suprojektuotos ir sumontuotos saulės kolektorių sistemos turi pagaminti iki 80 proc. karšto vandens poreikio nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Tačiau žiemos mėnesiais Lietuvoje į žemę krenta tik apie 10 procentų metinio energijos kiekio, todėl šilumos pagaminama mažai. Sistema karštą vandenį gamina tik esant saulėtoms dienoms ir tuo metu leidžia taupyti dujas, malkas, elektros energiją ar kitą kurą.
Tačiau, atsižvelgiant į investicijos, reikalingos saulės kolektoriui įrengti, dydį, vienos šilumos kilovatvalandės savikaina yra didelė. Pramoniniu būdu statant mažai investicijų reikalaujančioje aikštelėje ne mažiau kaip 5 000 m2 kolektorius, šilumos gamybos savikaina apie 4 – 5 centai. Palyginimui, Kaune vartotojams tiek pat kainuoja ir šiluma, tiekiama iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Dėl to peršasi išvada, kad investuoti į šilumos gamybą iš saulės energijos kol kas apsimoka tik gavus finansinę paramą.
Atsižvelgdama į ES skatinamąsias iniciatyvas dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros bei Skandinavijos šalių šilumos tiekimo įmonių patirtį, AB „Kauno energija“ ketina ir toliau investuoti į šilumos gamybą iš saulės energijos. Bendrovės investicijų plane numatyta investuoti į saulės kolektorių įrengimą ir jai priklausančiose Neveronių, Raudondvario bei Panemunės mikrorajone esančiose katilinėse. Planuojama investicijų suma – iki 0,488 mln. eurų. Tikimasi, kad didesnis įrenginių kiekis bei galimas finansinės paramos panaudojimas turės daugiau įtakos bendram pagaminamam šilumos kiekiui ir tokiu būdu leis atpiginti vartotojams tiekiamą šilumą.
Diegdama naujas pažangias technologijas, bendrovė siekia ir toliau išlikti pažangia ir inovatyvia energetikos įmone.
Šaltinis: kaunoenergija.lt
