Kovo 10 d., bus svarstomas ir tvirtinamas LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. Seimo socialdemokratų frakcijos nariai pastudijavo šį dokumentą. Juliaus Sabatausko vertinimu, akivaizdu, kad Vyriausybę kamuoja idėjų badas.
„Dideles ambicijas deklaravusi Vyriausybė pristatė savo priemonių planą – iš jo matyti, kad Vyriausybei trūksta ambicijų, idėjų ir gebėjimo tinkamai nusistatyti prioritetus“, – konstatuoja parlamentaras.
Skaitydamas jis sako jutęs „praeities kvapą“ – įtaria, kad šis planas buvo ištrauktas iš apdulkėjusių stalčių, būtent 2008–2012 m. kadencijos priemonių aplanko. Seimo pirmininkės pavaduotojas su nuostaba citavo tokius plano pasiūlymus kaip „steigti inovacijų agentūrą“.
Tačiau didžiausią nerimą socialdemokratams kelia valdančiųjų noras privatizuoti viešąsias paslaugas ir valstybines įmones. „Plane gausu užuominų į privatizaciją, tačiau užtenka atsiversti Ekonomikos ir inovacijų dalį: čia juodu ant balto parašyta, kad valstybines bendroves, kurios kelia grėsmę konkuruodamos su privačiomis bendrovėmis, reikia privatizuoti – arba parduoti jų akcijas biržoje“, – pažymi J. Sabatauskas. „Akivaizdu, kad tokiais siūlymais siekiama silpninti valstybę ir stiprinti stambiojo verslo pozicijas“, – konstatuoja parlamentaras.
Kad buvo „įsiklausyta“ į stambiojo verslo pageidavimus, liudija ir užmojis smarkiai palengvinti pigios darbo jėgos įvežimą iš užsienio.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pažymi, kad šis Vyriausybės planas turėtų būti vertinamas drauge su darbų planu, teikiamu Seimo pavasario sesijai – mat Vyriausybė vadovaujasi tuo dokumentu teikdama savo įstatymų projektus. Deja, didžioji dalis jos pateiktų projektų – neregistruoti: „Man dar nėra tekę matyti, kad būtų taip prastai pasiruošta sesijos pradžiai – tiek neregistruotų įstatymų“, – trauko pečiais daug matęs socialdemokratų frakcijos seniūnas.
Anot A. Syso, iš Vyriausybės pateiktų registruotų projektų (kurių yra mažiau negu neregistruotų) didesnę dalį sudaro senosios Vyriausybės įstatymų projektai.
„Rezervistų skaičiaus didinimu neišspręsi žmonių gyvenimo kokybės ir lygio klausimų“, – ironizuoja parlamentaras. Jis teigia neaptikęs jokių aiškių ketinimų dėl pensijų, darbo užmokesčio ir ekonomikos gaivinimo pandemijai atslūgstant – tik „daug veiksmažodžių“.
„Apie mokestinius įstatymus geriau ir nekalbėti, nes pavasario sesijai nenumatyta nieko“, – sako A. Sysas.
Jis pateikia dar vieną pavyzdį: „vaikų maitinimas – plane numatoma „atlikti stebėseną“. Kam dar reikia kažkokios stebėsenos? Visos civilizuotos šalys maitina visus vaikus, kad nebūtų stigmatizuojami moksleiviai iš nepasiturinčių šeimų“, – retoriškai klausia A. Sysas.
O ką slepia tokios frazės kaip „įdiegti savivaldybių paramos veiksmingumo matavimo sistemą“? Ar tik ne ketinimus tą paramą naikinti?
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Eugenijus Sabutis pažymi, kad dauguma plane sudėtų priemonių numatyta įgyvendinti tik 2024 m. – Vyriausybės kadencijai pasibaigus. Pasak E. Sabučio, „šiame plane yra 159 nuostatos, kuriomis žadama ką nors analizuoti – bet argi analizė neturėjo būti atlikta prieš paskelbiant priemonių planą?“
Parlamentaras mato, kad regionų plėtros taryboms vėl nenumatyta jokių naujų galimybių, nors „jos neturi laiko laukti“. E. Sabutis plane neaptiko ir jokių įsipareigojimų dėl savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimo ir investicinio pajėgumo didinimo, dėl šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams. Parlamentaras pabrėžia, kad GPM yra pagrindinis savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinis – šio mokesčio pajamų neliečiamumas ir stabilumas yra kertinis, o Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane apie tai net nekalbama. Neatsižvelgta ir į siūlymus steigti savivaldybių paskolų ir garantijų fondą.
