2020 12 17
Šią savaitę įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje aptarta daug svarbių ES valstybėms narėms klausimų, susijusių su gyvūnų gerove, maisto pakuočių ženklinimu, žvejybos galimybėmis.
Vartotojams – išsamesnė informacija apie gyvūnų laikymo sąlygas
ES šalių žemės ūkio ministrai vieningai patvirtino Tarybos išvadas dėl ES gyvūnų gerovės ženklo įvedimo, nurodysiančio, kad laikomasi aukštesnių nei privaloma reikalavimų. Ši inciatyva siejama su ES žaliuoju kursu ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“, siekiant perėjimo prie tvaresnio žemės ūkio ir maisto gamybos, sveikesnės mitybos, klimato kaitos švelninimo, didesnių pastangų saugant aplinką ir užtikrinant gyvūnų gerovę. Vieningas Tarybos požiūris – svarbi žinia Europos Komisijai, ketinančiai peržiūrėti esamą reglamentavimą ir pateikti naujus pasiūlymus šioje srityje.
Minėtasis vieningas ženklinimas sudarytų sąlygas vartotojams turėti išsamią informaciją apie produktus ir gyvūnų laikymo sąlygas, ūkininkams ir gamintojams būtų papildomas veiksnys kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, gauti teisingesnę kainą už kokybišką produktą, taip pat prisidėtų atveriant papildomas galimybes rinkoje.
Ši sritis labai svarbi ir Lietuvai, kuri siekia įgyvendinti aukštesnius ūkinių gyvūnų gerovės ir biosaugos standartus, kad būtų užtikrinta geresnė gyvūnų sveikata, o kartu ir maisto kokybė, mažinamas veterinarinių preparatų naudojimas.
Norima papildyti maisto produktų pakuočių ženklinimą
Didelio, nors ir ne vienbalsio, Tarybos palaikymo sulaukė dar viena ES žaliojo kurso iniciatyva – maisto produktų pakuočių ženklinimas, nurodant maistinę sudėtį ir kilmę.
Taryba palankiai vertino ženklinimo svarbą skatinant sveiką mitybą, ragino Europos Komisiją atsižvelgti į valstybių narių specifiškumus, ieškoti sprendimų dėl tradicinių maisto produktų bei maisto produktų su saugomomis nuorodomis traktavimo, įvertinant ir tai, kad gamintojams reikės laiko prisitaikyti prie pokyčių. Posėdyje Lietuvos atstovai savo ruožtu atkreipė dėmesį ir į medaus bei jo mišinių ženklinimo peržiūrą, akcentuojant medaus kilmės šalies nuorodą.
Europos Komisija atliks išsamų tokio maisto produktų ženklinimo poveikio vertinimą, konsultuosis su socialiniais partneriais.
Pasiektas politinis sutarimas dėl žvejybos galimybių
Po visą naktį užtrukusių derybų, Taryboje pasiektas politinis sutarimas dėl žvejybos galimybių Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje 2021 m. reglamento. Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp ES valdomų žuvų išteklių ir žvejybos sektoriaus socialinio bei ekonominio tvarumo.
Tebesitęsiant ES deryboms su Jungtine Karalyste ir todėl negalint surengti konsultacijų dėl bendrai valdomų žuvų išteklių, sutarta šiems ištekliams, kuriuos ES laivai galės žvejoti tik ES vandenyse, 2021 m. I ketvirtį nustatyti laikinas žvejybos galimybes. Prie žvejybos galimybių ir prieigos prie vandenų klausimo bus sugrįžta kitų metų pradžioje, Tarybai jau pirmininkaujant Portugalijai.
Žvejybos galimybių Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje 2021 m. reglamentu nustatomos ir Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivynui aktualios žvejybos galimybės šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Jos buvo suderėtos regioninių žvejybos valdymo organizacijų metinėse sesijose. Pagal šį reglamentą Lietuva gauna beveik 3 tūkst. tonų įvairių žuvų rūšių žvejybos galimybių ir 145 žvejybos dienas šiaurinių krevečių žvejybai Šiaurės vakarų Atlante.
Tarybos posėdyje taip pat keltas klausimas dėl ES paramos priemonių COVID-19 poveikiui žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose švelninti pratęsimo iki 2021 m. birželio 30 d., nedidinant numatytų biudžetų. Nors tai sulaukė didelio kitų valstybių narių, taip pat ir Lietuvos, palaikymo, Europos Komisija šių priemonių pratęsimo neplanuoja, tačiau pažadėjo stebėti situaciją sektoriuje ir prireikus siūlyti kitus krizių valdymo mechanizmus.