2021 12 09
Valstybės nekilnojamojo turto efektyvus valdymas yra vienas iš prioritetinių darbų, sudarančių realias paskatas viešųjų paslaugų efektyvumui bei įvairovei, teigia finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
„Pernai užbaigtas administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo centralizavimas sudaro sąlygas sparčiau atsisakyti perteklinio turto, o esamą panaudoti efektyviau. Panaši reforma laukia ir kitos paskirties valstybės nekilnojamo turto valdymo“, – sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas, ketvirtadienį dalyvavęs 8-ojoje konferencijoje „Valstybinio turto valdymo aspektai. Kliūčių ruožas ar sėkmės istorijos?“
Lietuvoje valstybės nekilnojamojo turto valdymo pertvarka buvo pradėta įgyvendinti 2015 m., diegiant centralizuotą administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (VNT) valdymą. Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigtas paskutinis centralizacijos etapas, sudarantis galimybes VĮ Turto bankui identifikuoti neefektyvius biurų pastatus, priimti centralizuotus sprendimus dėl pastatų valdymo, atnaujinimo ar atsisakymo, mažinti turto priežiūros sąnaudas, tačiau tuo pat metu – ir užtikrinti patalpų poreikius savo klientams – valstybės institucijoms ir įstaigoms.
„Valstybė ir toliau siekia mažinti savo nekilnojamojo turto portfelį, parduodama nereikalingą turtą. Turto bankui keliami tikslai dar labiau mažinti administracinės paskirties nekilnojamojo turto plotus ir jų išlaikymo sąnaudas, gerinti pastatų būklę bei įgyvendinti energetinio efektyvumo priemones“, – teigia viceministras G. Norkūnas, pabrėždamas, kad atsižvelgiant į nuotolinio darbo poreikį, palaipsniui bus mažinamas darbuotojams skiriamo administracinio turto plotas, o tai dar labiau turėtų prisidėti prie sąnaudų mažinimo.
Kita numatoma didžiulė iniciatyva – kitos paskirties (švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos, vidaus reikalų ir teisingumo) VNT valdymo pertvarka. Finansų viceministro teigimu, esminis minėtų sričių VNT valdymo iššūkis, lemiantis ir kitas šiose srityse naudojamo VNT valdymo problemas, yra decentralizuotai priimami valstybės NT valdymo sprendimai, kurie sąlygoja prastą VNT būklę, turimus perteklinius plotus ir dideles jų priežiūros sąnaudas, valstybės mastu ne visada tikslingai planuojamas ir įgyvendinamas VNT investicijas.
Siekiant sukurti racionalų ir efektyvų kitos paskirties VNT valdymo modelį, valstybei reikės apsibrėžti principus, kuriais remiantis būtų formuojamas VNT valdymas. Pasak G. Norkūno, laukia didžiulis darbas kartu su atitinkamomis ministerijomis detaliai įsivertini kiekvienos srities veiklos ir teikiamų viešųjų paslaugų specifiką. Nors minėtos sritys yra labai specifinės, pagrindiniai valdymo principai, anot finansų viceministro, liks tie patys kaip ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto valdyme – veiklos turinio ir valdymo atsakomybių atskyrimas, profesionalūs turto valdytojai, rodiklių įsivertinimas bei centralizuotas sprendimų priėmimas.