Islamo valstybė Chorasano provincijoje prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš Krokus koncertų salę prie Maskvos, kas paskatino islamofobines nuotaikas visoje Rusijoje. Šalies musulmonų mažumos atstovai perspėja kolegas musulmonus, kad dėl šio išpuolio gali padidėti visuomenės smurtas prieš religines mažumas šalyje.Jei Maskvos represijos bus neproporcingai nukreiptos prieš musulmonus Rusijoje, šie veiksmai gali paskatinti smurtą Šiaurės Kaukaze ir kitur.
Kovo 22 d. netoli Maskvos esančiame Krasnogorsko mieste ginkluoti užpuolikai įsiveržė į koncertų salę ir nužudė daugybę civilių. Kovo 25 d. Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad žuvo 139 žmonės ir 182 buvo sužeisti. Atrodo, kad dauguma aukų žuvo per gaisrą, kuris kilo nuo sprogstamųjų užtaisų, padegtų prieš išpuolį ir jo metu. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė regioninis „Islamo valstybės” padalinys – „Islamo valstybė Chorasano provincijoje” (ISKP). Rusijos valdžios institucijos greitai sulaikė keturis įtariamus nusikaltimo vykdytojus iš Tadžikistano ir paviešino jų žiaurius tardymus. Su Rusijos vyriausybe susijusi „Telegram” naujienų agentūra „War Gonzo” teigė, kad visi keturi vyrai buvo apmokyti Stambule (Turkija).
Kremliaus reakcija į išpuolį padidino Rusijos musulmonų mažumos, ypač Šiaurės Kaukaze, nuogąstavimus, kad jos nariai gali tapti smurto, kurį kursto Maskvos agresyvi propaganda, aukomis.
Įtariami išpuolio vykdytojai buvo žiauriai kankinami, o Rusijos saugumo tarnybos viešai paskelbė jų sužalojimų nuotraukas. Jų pasirodymas teisme nepaliko abejonių, kad su įtariamaisiais buvo elgiamasi itin žiauriai. Šie metodai primena stalinistinę praktiką ir kelia abejonių dėl įtariamųjų prisipažinimų teisėtumo.
Stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad numanomas atlygis užpuolikams buvo tik apie 500 000 rublių (5 400 JAV dolerių) – įtartinai maža suma tokiam sudėtingam išpuoliui. Be to, užpuolikai, pabėgę iš nusikaltimo vietos, nepakeitė nei išvaizdos, nei automobilio ir, kaip pranešama, nuvažiavo Baltarusijos link, o tai taip pat kelia įtarimų dėl tikrųjų užpuolikų ketinimų.
ISKP, įtariama, už išpuolį atsakinga grupuotė, buvo sukurta 2014 ir 2015 m. Nuo to laiko ji tapo labiau žinoma Rusijoje, Vidurinėje Azijoje ir už jos ribų. 2022 m. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) kovos su terorizmu padalinys paskelbė ataskaitą, kurioje ISKP vaizduojama kaip galinga ekstremistinė organizacija, aktyviai veikianti žiniasklaidoje ir vykdanti išplėstinę verbavimo veiklą.
Grupuotė nepaprastai sustiprėjo 2021 m. po to, kai po JAV pasitraukimo iš Afganistano valdžią perėmė Talibanas. Vėliau ISKP kritikavo Talibaną dėl bendradarbiavimo su Iranu, Pakistanu, Rusija, Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis kaimyninėmis valstybėmis (ŠBO regioninė kovos su terorizmu struktūra, 2022 m. rugpjūčio 30 d.). ISKP įvardijo Rusiją kaip valstybę, kuri „engia musulmonus”, ir teigė, kad savo išplėsta veikla Vidurinėje Azijoje siekia išlaisvinti „Rusijos imperijos marionetes”.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko su pranešimais, kad išpuolį prieš Kroko rotušę įvykdė radikalūs islamistai, bet leido suprasti, kad prie to prisidėjo Ukraina ir Vakarai. Jis teigė, kad „tie, kurie nuo 2014 m. neonacių Kijevo režimo rankomis kariauja su mūsų šalimi”, suteikė „langą” išpuoliui.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas pakartojo Ukrainos ryšį, sakydamas, kad išpuolyje įžvelgė „ukrainietišką pėdsaką”, tačiau nepateikė jokių kitų detalių. Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad prie išpuolio prisidėjo Ukraina.
Atsakydamas į šiuos kaltinimus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė Ukrainos dalyvavimą ir priminė pasaulio bendruomenei apie teroristinių išpuolių Rusijoje istoriją ir Maskvos vykdomą invaziją.
Beveik iš karto prasidėjo atsakomoji reakcija prieš tuos rusus, kurie, kaip manoma, „šventė” išpuolį. Pavyzdžiui, buvo pradėtas tyrimas prieš Nikolajų Konašenką iš Sankt Peterburgo dėl jo kurstytojiškų įrašų socialinėje žiniasklaidoje apie teroro aktą. Pranešama, kad jis klausė: „Kodėl „Crocus”, o ne Kremlius?”. Pagal Rusijos įstatymus N. Konašenkui gresia iki septynerių metų kalėjimo už „terorizmo pateisinimą”.
Musulmonų mažumos atstovai Šiaurės Kaukaze ir kitose Rusijos Federacijos vietose į išpuolį reagavo atsargiai. Krymo didysis muftijus Ajderas Rustemovas pareiškė, kad teroristinis išpuolis sustiprino islamofobines rusų nuotaikas ir kad šalies musulmonai turėtų bijoti.
A. Rustemovo žodžiai sutampa su Čečėnijos valdovo Ramzano Kadyrovo žodžiais. Po išpuolio jis įspėjo, kad jokiomis aplinkybėmis negalima leisti persekioti asmenų etniniu ar religiniu pagrindu. R. Kadyrovas perspėjo, kad tai būtų naudinga Rusijos užsienio priešams. Jis pabrėžė, kad Rusijoje jau yra žmonių, „kurie žaidžia žmonių
jausmais ir ragina naudoti fašistinius metodus”. Marionetinis Čečėnijos lyderis pažadėjo kovoti su rusiškuoju
nacionalizmu, jei reikės, naudodamas griežtus metodus.
Kalbant apie Vidurinę Aziją, kai kurie komentatoriai pastebi, kad Maskva negali sau leisti nutraukti santykių su Tadžikistanu ar kitomis šio regiono šalimis, nepaisant Rusijoje stiprėjančios ksenofobijos. Kremliaus ekonominė ir politinė izoliacija dėl Vakarų sankcijų neleidžia jam imtis skubotų veiksmų prieš regioninius partnerius, nuo kurių Rusija dabar neproporcingai priklauso.
Šiaurės Kaukazas tradiciškai yra sukilėlių židinys Rusijoje.Tačiau paskutinis teroristinis išpuolis prieš civilius gyventojus šiame regione buvo įvykdytas 2018 m. Kol kas ekspertai vertina, kad islamistinių jėgų atsinaujinimo regione tikimybė yra nedidelė, nors jos ir neatmeta. Nepaisant tokių pareiškimų, regionas vis dar turi sprogstamąjį potencialą.
Pavyzdžiui, kovo 3 d. Rusijos saugumo tarnybos nukovė šešis įtariamus sukilėlius Karabulake, Ingušijoje. Po to valdžios institucijos greitai suėmė su šia grupuote susijusius asmenis. Jei po išpuolio prieš Kroko miesto rotušę tokių operacijų padaugės, smurtinės islamistų veiklos Šiaurės Kaukaze atsinaujinimo tikimybė tik didės.
Teroristinis išpuolis Krasnogorske greičiausiai padidins socialinius konfliktus Rusijoje, ypač dėl smurto prieš religinių mažumų grupes.Kremliaus signalai rodo, kad Maskva išpuolį panaudos pilietinėms laisvėms apriboti ir mobilizuoti gyventojus bei ekonomiką prieš Ukrainą. Jei šios pastangos bus neproporcingai nukreiptos prieš Rusijos musulmonų mažumą, šie veiksmai gali paskatinti smurto protrūkį Šiaurės Kaukaze ir kitur.
Valery Dzutsati, Eurasia Daily Monitor
