Valdančioji Sakartvelo partija „Gruzijos svajonė“ surengė eitynes už savo parengtą Užsienio agentų įstatymo projektą, taip atsakydama į dvi savaites trukusius nuolatinius protestus prieš šį įstatymą.
Vakarų lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl užsienio agentų įstatymo projekto ir pagrasino įvesti sankcijas Gruzijos valdančiajam elitui bei nutraukti finansinę paramą šaliai, jei jis bus priimtas.
Vyriausybės siekis priimti šį įstatymo projektą reiškia valdančiojo elito sprendimą nusigręžti nuo Vakarų ir atsigręžti į Rusiją.
Balandžio 29 d. Sakartvelo valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ Tbilisio centre surengė vadinamąjį „Rusijos maršą“ (YouTube/TV Pirveli, balandžio 29 d.). Eitynės buvo surengtos siekiant paremti stumiamą įstatymą dėl užsienio agentų, kuriuo siekiama įforminti šalies judėjimą nuo provakarietiško politinio kurso link Maskvos.
Mitinge neformalus „Gruzijos svajonės“ ir šalies lyderis Bidzina Ivanišvilis paskelbė apie savo partijos ketinimus atitolinti Gruziją nuo Vakarų ir įgyvendinti labiau autoritarinę politiką – pradedant represijomis prieš politinius oponentus, žiniasklaidą ir nevyriausybines organizacijas (NVO) (YouTube/FormulaNews, balandžio 29 d.).
B. Ivanišvilis užsiminė apie tariamą provakarietiško elito buvimą šalyje, kuris neva žalingas. Jis pavadino šiuos žmones „agentais“ ir pažadėjo, kad po 2024 m. spalio mėn. vyksiančių parlamento rinkimų juos nubaus (YouTube/FormulaNews, balandžio 29 d.).
Sakartvelo milijardierius praktiškai pažadėjo išpildyti Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino, kuris neseniai paragino šios šalies valdžią sunaikinti „penktąją koloną“ Gruzijoje, norą (Ekho Kavkaza, balandžio 15 d.).
Į savo antivakarietišką propagandą „Gruzijos svajonės“ pareigūnai įtraukė būtinybę ginti religines vertybes ir stačiatikių bažnyčią. Mitinge kalbėjusieji teigė, kad Vakarai naudojasi nevyriausybinėmis organizacijomis, idant kompromituotų Bažnyčios veiklą.
Likus kelioms dienoms iki provyriausybinio maršo šalies stačiatikių bažnyčios patriarchatas paskelbė pareiškimą, kuriuo faktiškai palaikė užsienio agentų įstatymą. Oficialiame pranešime teigiama: „Konfrontacijos linija visuomenėje šiandien žymėtina kovojant už arba prieš valstybės vertybes ir suverenumą. … Jau daugelį metų nevyriausybinės organizacijos ir užsienio finansuojami televizijos kanalai vykdo kampanijas, kuriomis siekiama diskredituoti Bažnyčią“ (Facebook/SazuPatriarchatas, 2024 m. balandžio 27 d.).
„Gruzijos svajonė“ eitynes surengė reaguodama į dvi savaites trukusius protestus prieš įstatymo projektą ir tikėtinus Gruzijos užsienio politikos pokyčius Rusijos naudai (YouTube/Droeba, balandžio 28 d.).
Nesulaukusi visuomenės palaikymo, vyriausybė bandė dirbtinai sukurti paramos savo prorusiškam kursui regimybę. Balandžio 29 d. ji jėga išvedė į Tbilisio gatves valstybės tarnybos darbuotojus ir mokytojus (daugiausia pagyvenusius žmones), kad pademonstruotų savo „paramą“ (YouTube/Mtavari Arkhi, balandžio 29 d.).
Vietos žiniasklaidos organizacijos pranešė, kad dauguma dalyvių buvo surinkti prieš savo valią ir daugeliui buvo gėda dėl dalyvavimo (YouTube/TV Pirveli, balandžio 29 d.).
Kai kurios žiniasklaidos priemonės teigė, kad dalyviams buvo siūlomi pinigai ir maistas (Facebook/TV Pirveli, balandžio 29 d.). Prezidentė Salomė Zourabišvili pavadino renginį „Putino stiliaus“ akcija (Twitter.com/@Zourabichvili_S, balandžio 29 d.).
Mitinge B. Ivanišvilis pagrindine grėsme Gruzijos suverenitetui įvardijo Vakarus, teigdamas, kad Vakarų valstybės bando nuversti „Gruzijos svajonės“ vyriausybę ir į valdžią atvesti savo agentus (Facebook/Georgian Dream, balandžio 29 d.).
B. Ivanišvilis teigė, kad Vakarai 2008 m. pastūmėjo Gruziją į konfrontaciją su Rusija. Šis pareiškimas primena Kremliaus retoriką, kad 2008 m. Gruzija užpuolė Cchinvalio regioną dėl Vakarų kurstymo. Pastaraisiais metais valdantysis elitas aktyviai vartojo terminą „pasaulinė karo partija“ taip pat, kaip Maskva vartoja terminą „kolektyviniai Vakarai“.
Šį kartą neoficialusis šalies valdytojas pareiškė, kad „pasaulinė karo partija daro lemiamą įtaką NATO [Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai] ir Europos Sąjungai“ (Tvpirveli.ge, balandžio 29 d.).
B. Ivanišvilis taip pat nušluostė nosį Vakarams, sakydamas, kad niekur nesiruošia trauktis ir toliau gins Gruzijos suverenitetą bei nacionalinį identitetą (Facebook/Gruzijos svajonė, balandžio 29 d.).
Jis užsiminė apie naujas represijas šalyje, pareikšdamas, kad po spalio mėn. įvyksiančių parlamento rinkimų Jungtinis nacionalinis judėjimas (JNJ) bus patrauktas teisinėn atsakomybėn. Nors kalbama apie didžiausią opozicinę partiją, vyriausybė šį žodį vartoja kalbėdama apie visas opozicijos dalis, taip pat NVO, žiniasklaidos organizacijas ir net kai kuriuos užsienio politikus.
„Gruzijos svajonės” vyriausybė buvo priversta žengti tokį kraštutinį žingsnį po to, kai balandžio 25 d. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją. Pastarojoje rekomenduojama, kad jei Sakartvelo parlamentas priims įstatymą dėl užsienio agentų, Briuselis turėtų taikyti sankcijas valdančiosios partijos parlamento nariams, aukštiems Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir pačiam B. Ivanišviliui.
Be to, rezoliucijoje ES vykdomosios institucijos raginamos apsvarstyti galimybę sustabdyti dabartinį bevizio režimo su Sakartvelu taikymą. Šios rekomendacijos smarkiai papiktino „Gruzijos svajonės” elitą, kuris rezoliuciją pavadino „makulatūra“, „dar vienu triuku“ ir „šantažu“ (Radiotavisupleba.ge; Interpressnews.ge, balandžio 25 d.; Palitravideo.ge, balandžio 27 d.).
Balandžio 26 d. dviejų partijų JAV senatorių grupė nusiuntė laišką Sakartvelo ministrui pirmininkui Iraklijui Kobachidzei, kuriame išreiškė didelį susirūpinimą. Jie įspėjo I. Kobachidzę, kad jei vėl pateiktas projektas taps įstatymu, jie bus priversti skatinti JAV politikos Sakartvelo atžvilgiu pakeitimus, kurie gali apimti sankcijų įvedimą, finansinės paramos persvarstymą ir vizų apribojimų išplėtimą (Radio Free Europe/Radio Liberty, balandžio 26 d.).
Dabartinis „Gruzijos svajonės“ pirmininkas Iraklijus Garibašvilis notą apibūdino kaip „nesusipratimą“, o parlamento pirmininkė Šalva Papuašvili pavadino ją „nuviliančia“ (Radiotavisupleba.ge; Rormulanews.ge, balandžio 27 d.).
Visgi, valdantysis elitas bijo asmeninių sankcijų iš Vakarų. Daugumos vyriausybės narių ir „Gruzijos svajonei” palankus valdantysis elitas bijo asmeninių sankcijų iš Vakarų. Daugumos šios pakraipos deputatų vaikai studijuoja ir gyvena Jungtinėse Valstijose arba ES valstybėse narėse, o daugelis šio elito atstovų turi nekilnojamojo turto ir banko sąskaitų Vakaruose. Tuo šios šalies grietinėlė labai panaši į Rusijos elitą, kuris, viena vertus, niekina Vakarus, bet, kita vertus, naudojasi privilegijomis, nes jo šeimos nariai patogiai gyvena Vakarų šalyse.
Jaunus gruzinus ypač piktina valdančiojo elito taikomi dvigubi standartai. Valdantieji jau užtikrino europietišką ateitį savo vaikams asmeniškai, o iš tų, kuriuos valdo, aktyviai atiminėja galimybę, kad europietiškos ateities siektų visa šalis.
Vietoj to tauta tempiama į Rusiją. Ilgą laiką vyriausybė tikėjosi, kad galės sėkmingai šantažuoti Vakarus, demonstruodama, jog šalis yra strategiškai svarbi regione.Valdančiosios partijos lyderiai tikėjosi, kad, nepaisant demokratinių vertybių naikinimo, Vakarai bus priversti susitaikyti su vis labiau nedemokratiška vyriausybe, idant nerizikuotų atstumti Tbilisio.
Akivaizdu, kad dabartinis valdantysis elitas dėl Europos Parlamento rezoliucijos ir JAV senatorių įspėjamojo laiško nusprendė, kad Vakarai nebendradarbiaus su vis labiau oligarchiniu Tbilisio režimu. Todėl B. Ivanišvilis ir jo šalininkai greičiausiai galutinai pasirinko Kremliaus pusę.
Beka Chedia, Eurasia Daily monitor
