Šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Vis dėlto per antrąjį šių metų ketvirtį sukčiai sugebėjo išvilioti milžiniškas sumas, o patirta žala siekia 1 mln. eurų.
Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos, rašoma pranešime.
Šiuo metu kuriamas bendradarbiavimo mechanizmas, kuris leistų finansų įstaigoms operatyviai dalintis su teisėsauga informacija apie įtariamus sukčiavimo atvejus bei rengti kuo tikslesnę šių incidentų statistiką.
Aktualūs LBA surinkti duomenys rodo, kad bendras finansų įstaigų užfiksuotas incidentų skaičius antrąjį 2020 metų ketvirtį sudarė 280, t. y. keliasdešimt mažiau, nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Klientų patirta žala sumažėjo 200 tūkst. eurų ir antrąjį ketvirtį sudarė iš viso apie 1 mln. eurų.
Keičiasi ir labiausiai paplitusių sukčiavimo scenarijų pobūdis: asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų mažėjo, o štai techniškai sudėtingesnių – daugėjo.
„Investavo“ mažiau
Antrąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, nuo 600 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų sumažėjo nuostolių dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai apgavikai įkalbinėja žmones virtualiai investuoti į egzotiškus instrumentus, o iš tiesų lėšos keliauja tiesiai į nusikaltėlių sąskaitas.
Per antrąjį šių metų ketvirtį triskart mažiau nei iki tol užfiksuota telefoninių sukčiavimų, kai sukčiai apsimeta banko darbuotojais, policininkais ir kitų žinomų organizacijų arba tarnybų atstovais ir įtikinėja aukas atskleisti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Gyventojų dėl šių incidentų patirti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip dukart – iki 71,5 tūkst. eurų.
Tris kartus sumažėjo ir romantinių sukčių, užmezgančių iš pažiūros simpatijos įkvėptus virtualius santykius, kurių metu iš bendravimo partnerio ar partnerės išvilioja lėšas, padaryta finansinė žala. LBA duomenimis, ji sudarė 31 tūkst. eurų.
Apgauna suklastoję laiškus ir sąskaitas
Kita vertus, daugiau kaip dukart ūgtelėjo nuostoliai, patirti dėl padažnėjusio sukčiavimo perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu. Tokiais atvejais įprastai pasinaudojama žmogiškuoju veiksniu arba įmonių vidaus tvarkų spragomis, pakeičiant tikrų tiekėjų atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Šitaip siekiama nukreipti mokėjimą už teisėtu būdu įsigytas prekes ar paslaugas į sukčių sąskaitą. Antrąjį šių metų ketvirtį šitaip išviliota daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Tris kartus išaugo žala dėl duomenų vagysčių, arba vadinamųjų „phishing`o“ schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, kad šie primintų siunčiamus žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų – valstybės institucijų, bankų ir t. t. Šitaip siekiama išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Šių incidentų metu padaryta žala antrąjį šių metų ketvirtį siekė 100 tūkst. eurų.
Tebefiksuojami vienetiniai atvejai, kai sukčiai apsimeta įmonės vadovais ir, dangstydamiesi neva išskirtine situacija, įtikina pavaldinius atlikti mokėjimus iš įmonės sąskaitos.
Paveikė ir karantinas
Anot Audriaus Šapolos, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko, pokyčiai gali būti sietini su pandemijos ir karantino paskatintais pasikeitimais socialiniame gyvenime, nuotolinio darbo ir virtualaus bendravimo, kurio gerokai padaugėjo, specifika, galiausiai – ir su šiltuoju metu sezonu.
Pastebima, kad įvairiose Europos Sąjungos šalyse dėl COVID-19 pasikeitus bankų skyrių darbo organizavimui, pavyzdžiui, atsiradus būtinybei iš anksto užsiregistruoti apsilankymui, galėjo sumažėti pinigų mulų, kurių paslaugomis naudojasi nusikaltėliai, aktyvumas.
„Nenuostabu, kad pavasarį ir vasarą, kai visų laisvalaikis tampa aktyvesnis, oras – geresnis, mūsų reakcija į nepažįstamųjų skambučius ar neva rimtus pasiūlymus gali būti visiškai kitokia nei žiemą. Kita vertus, daugeliui įpratus prie nuotolinio darbo, tam tikri prašymai, pateikti elektroniniu būdu, gali pasirodyti visiškai logiški, nors iš tiesų tokie nėra. Provokacijų, kuriomis siekiama išvilioti asmeninius duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Privalome būti budrūs“, – akcentavo A. Šapola.
Atitaisyti tokių nusikaltimų žalą ir susigrąžinti prarastas lėšas itin sudėtinga, nes sukčiai deda visas pastangas, kad auka savo valia atliktų mokėjimus, o pervesti pinigai per greitai veikiantį bendrų tinklą patenka į kitų šalių finansų įstaigose esančias sąskaitas.
Pagrindinis patarimas – būti kritiškiems
LBA atkreipia dėmesį, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu vertinti kritiškai. Rekomenduojama griežtai nepasitikėti gauta žinute, susijusia su asmeninių finansų sritimi, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu.
Antra vertus, visuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas – pastebėję, kad jus bandoma paveikti, skatinant pasijusti skolingą, arba, atvirkščiai, teikiant nerealistiškai gerą pasiūlymą, verta kelti klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
Kitas patarimas – itin apdairiai elgtis internete, nesinaudoti nežinomų siuntėjų pateiktomis nuorodomis, lankytis tik oficialiuose finansų paslaugų teikėjų tinklalapiuose, visada pasitikrinti, kokį veiksmą tvirtinate naudodamiesi interneto banku.
