Tai, kad Iranas perduoda Rusijai bepiločius lėktuvus ir net padeda juos gaminti pačioje Rusijoje, jau gerai žinoma (Ibtimes.com, lapkričio 21 d.). Tačiau šis dvišalis bendradarbiavimas neapsiribojo bepiločiais lėktuvais, o išsiplėtė ir apima reguliarius Teherano ginklų tiekimus Maskvai, Rusijos ginklų perdavimą Iranui ir didėjančią glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje darbotvarkę.
Kitaip tariant, mūsų akyse formuojasi tikra sąjunga. Iš tiesų, per pastarąjį mėnesį Rusija paprašė perduoti antrą didelį Irano bepiločių lėktuvų bei antžeminio valdymo raketų kiekį (Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas, lapkričio 15 d.). Mainais už tai Maskva, matyt, Teheranui perdavė iš Vakarų pavogtų ginklų ir grynųjų pinigų (The Jerusalem Post, lapkričio 8 d.). Taigi Iranas galės išstudijuoti šiuos ginklus ir sužinoti, kaip juos pasigaminti, naudodamasis atvirkštine technologija ir prisitaikydamas pristatytas sistemas.
Gali būti, kad apie Rusijos pajėgų įdiegtas modifikacijas dronui “Shaheed-136”, kuriomis siekiama pagerinti jo tikslumą, Iranui buvo pranešta iš anksto, kaip rodo lapkričio 15 d. dronu suduotas smūgis Izraeliui priklausančiam naftos tanklaiviui (Asiatimes.com, lapkričio 17 d.).
Tokiu atveju šie Rusijos perkonstruoti Irano dronai galėtų kelti didelę egzistencinę grėsmę laivybos maršrutams ne tik Persijos įlankoje, bet ir Juodojoje, Baltijos ir Viduržemio jūrose bei Indijos vandenyne.
Atsižvelgiant į dideles Irano jūrines ambicijas Viduržemio jūroje, Persijos įlankoje ir Indijos vandenyne, šie ginklai galėtų tapti jūrų laivybos užkardymo strategijos dalimi, kuri būtų pirmas žingsnis įgyvendinant bent dalį Teherano ambicijų (Epc.ae, lapkričio 28 d.).
Esama ir kitų bendradarbiavimo gynybos srityje pavyzdžių. 2022 m. rugpjūtį “Asia Times Online” pranešė, kad Iranas paleido savo palydovą “Khayyam”, naudodamas Rusijos raketą “Sojuz” iš Baikonūro kosmodromo (Asiatimes.com, rugpjūčio 10 d.).
Irano šaltiniai praneša, kad šis palydovas gali būti naudojamas “žemės ūkio sklypų ribų, žemės naudojimo pokyčių, pavyzdžiui, neleistinų statybų, miškų kirtimo ir aplinkos pavojų, stebėsenai ir, be kita ko, naudingųjų iškasenų telkinių žvalgybai”.
Palydovas taip pat gali būti naudojamas Ukrainos grupuočių ir ginklų sistemų žvalgybai (Russianspaceweb.com, rugpjūčio 11 d.). Nuo 2018 m. Rusija ir Iranas taip pat derasi dėl rusiško palydovo “Kanopus-V” su “didelės raiškos kameromis” pristatymo Teheranui, kuris gerokai padidintų Irano kosminio šnipinėjimo Artimuosiuose Rytuose pajėgumus (Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas, 2021 m. birželio 11 d.).
JAV žvalgybos pareigūnai taip pat mano, kad Iranas siekia Rusijos pagalbos stiprinant savo branduolinę programą, ypač branduolinių medžiagų ir kuro gamybos srityje (The Jerusalem Post, lapkričio 1 d.).
Jei Teheranas gauna tokią pagalbą, Irano branduolinė programa gali greičiau pereiti į “branduolinį latentinį laikotarpį”, kai Iranas iš tikrųjų neturi tinkamo naudoti branduolinio ginklo, bet gali jį susikurti per palyginti trumpą laiką (Apa.az, lapkričio 4 d.).
Be to, stiprėja Rusijos ir Irano politiniai ir ekonominiai santykiai. Tai atspindi bendros antiamerikietiškos nuotaikas, kurios daugiausia lemia Maskvos ir Teherano politiką. Neseniai vykusiose derybose Iranas ir Rusija apibrėžė naujus savo santykių gilinimo pagrindus bei mechanizmus. Jie neapsiriboja Sirija ir kariniais perdavimais, bet apima ir Kaukazą, kur Iranas jau plečia savo įtaką iki pavojingai didėjančios įtampos su Azerbaidžanu ir Turkija (Tasnim News Agency, gruodžio 4 d.).
Šie mechanizmai taip pat apima dvišalių ekonominių ryšių atnaujinimą. Konkreti ryšių stiprinimo forma faktiškai buvo matoma prieš Rusijos karą prieš Ukrainą ir dabar akivaizdžiai gilės, nes abi paribio valstybės dar labiau suartės (Islamo Respublikos naujienų agentūra, vasario 1 d.).
Taigi, atrodo, kad rengiamasi dujų mainų sandoriui, kuris leistų Iranui importuoti rusiškas dujas ir vėliau eksportuoti jas į trečiąsias šalis (Cnsnews.com, rugpjūčio 25 d.). Neseniai vykusiose V. Putino ir Irano prezidento Ebrahimo Raisi derybose abu lyderiai “palietė kai kuriuos neatidėliotinus dvišalius klausimus, daugiausia dėmesio skirdami tam, kaip plėtoti bendradarbiavimą politinėje, prekybos ir ekonomikos srityse, įskaitant transporto ir logistikos sritį” (Al Jazeera, lapkričio 12 d.).
Iranas taip pat pasiūlė sudaryti bendrą darbo grupę, kad būtų galima apeiti Vakarų sankcijas (Iranintl.com, kovo 30 d.). Galiausiai, kaip pranešama, Iranas paprašė Rusijos pagalbos malšinant ilgai šalyje vykstančias demonstracijas, perduodant Teheranui rusišką kovos su riaušėmis įrangą ir mokymus (Iranintl.com, gruodžio 12 d.).
Taigi akivaizdu, kad Rusijos ir Irano sandėris yra daugialypis ir stiprėjantis, apimantis ekonominius, politinius ir karinius susitarimus, kuriais siekiama paveikti politiką Artimuosiuose Rytuose ir Kaukaze, taip pat karą Ukrainoje.
Taip pat akivaizdu, kad šie santykiai jau turi atgarsių tarp kitų suinteresuotų šalių. Pavyzdžiui, Izraelyje kadenciją baigianti Jurijaus Lapido vyriausybė dvišalius Rusijos ir Irano ryšius pavadino “pavojingais”, o kai kurie mano, kad būsimoji B. Netanyahu vyriausybė gali viską vertinti kitaip (The Jerusalem Post, spalio 24 d.).
Be nuolatinio nerimo dėl Irano branduolinės programos, Izraelis baiminasi, kad ši nauja sąjunga suteiks Teheranui priedangą Sirijoje plėsti savo veiklą iki pat Izraelio sienos, nes Rusija gali įsikišti ir apriboti Izraelio oro smūgius ten esantiems Irano objektams bei įrenginiams (The Jerusalem Post, lapkričio 16 d.).
Tuo tarpu Maskva, pasinaudodama vis labiau pastebimu Rijado ir Vašingtono susipriešinimu, bando sudaryti palankesnes sąlygas Iranui ir Saudo Arabijai užglaistyti tarpusavio nesutarimus. Tokia įvykių eiga sukeltų sukrėtimą visuose Artimuosiuose Rytuose (Middleeastmonitor.com, lapkričio 8 d.).
Todėl ši sąjunga kelia pavojų Ukrainai, Kaukazui, ypač Azerbaidžanui, ir Artimiesiems Rytams. Ji susieja didžiąją dalį Artimųjų Rytų saugumo darbotvarkės su karu Ukrainoje ir gali palengvinti didelį branduolinio ginklo neplatinimo tvarkos lūžį. Dėl šių priežasčių šių santykių negalima ignoruoti.
Eurasia Daily Monitor: Dr. Stephenas Blankas yra Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. Anksčiau jis dirbo profesoriumi JAV kariuomenės karo koledžo Strateginių studijų institute Karlislo Barakse, Pensilvanijos valstijoje. Čia išsakytos nuomonės neatspindi JAV kariuomenės, Gynybos departamento ar JAV vyriausybės nuomonės.
