2021 07 28
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) Veterinarijos akademijoje apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pažymėjo, kad mokslas ir praktika šiandien yra neatsiejami dalykai, rengiant specialistus šiuolaikiniam žemės ūkiui, kuris savo veikloje taiko pažangiausias inovacijas ir technologijas. Mokslo, studijų ir susijusius infrastuktūros klausimus ministras aptarė su LSMU Veterinarijos akademijos kancleriu Mindaugu Malakausku, Medicinos akademijos kanclere Daiva Rastenyte, Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovu Arūnu Rutkausku, Maisto saugos ir kokybės katedros profesore bei Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadove ir vyriausiąja mokslo darbuotoja Elena Bartkiene.
„Žemės ūkiui labiausiai aktualu, kad būtų parengta pakankamai aukštos kvalifikacijos veterinarijos gydytojų, agronomų, gyvulininkystės specialistų,“- pažymėjo ministras. LSMU Veterinarijos akademijos kancleris M. Malakauskas atkreipė dėmesį, kad mokslo įstaigai itin aktualus yra studijoms reikalingos gyvulininkystės eksperimentinės bazės kūrimas, nes studentams būtina įgyti tinkamų praktinių įgūdžių dirbant su naujausiomis technologijomis, gebėti jas taikyti atsižvelgiant į gyvulininkystės ūkio specifiką, o jei reikia ir atlikti taikomuosius tyrimus, siekiant maksimaliai išnaudoti technologijų galimybes. „Turime mokomųjų ūkių, tačiau jie nėra tokie technologiškai pažangūs, kaip kai kurių ūkininkų gyvulininkystės ūkiai. Viena iš priežasčių ta, kad ūkininkai gali gauti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos paramą savo ūkiams modernizuoti, tuo tarpu universitetui tai nėra prieinama, tad ir praktinė mokomųjų ūkių bazė nėra tokia išplėtota, kokios reikalautų laikmetis, jei norime neatsilikti nuo pačių pažangiausių inovacijų ir technologijų, siekdami įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus“, – padėtį pristatė kancleris. Kaip pažymėjo Veterinarijos akademijos kancleris, klausimas, kaip mokslas galėtų padėti spręsti aktualiausias gyvulininkystės plėtojimo problemas, lieka atviras, tad šioje srityje itin svarbus universiteto ir Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas.
Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas Arūnas Rutkauskas pabrėžė, jog veterinarijos gydytojai – tai nišinė specialybė, labai svarbi ir reikalinga. „Mes rengiame specialistus, kurie teikia itin aukšto lygio paslaugas. Mūsų klinikoje dirba gydytojai, kurie kartu yra ir dėstytojai, jų kvalifikacija labai aukšta, tad jie kviečiami į konsultacijas sudėtingiausių susirgimų atvejais. Svarbiausia Veterinarijos akademijos misija – tai mokslas, studijos, praktika“, – sakė A. Rutkauskas. Pasak jo, į akademiją kasmet įstoja apie 150 studentų, didžioji jų dalis – merginos. „Dirbant su stambiaisiais gyvūnais, būtinas ir fizinis pasirengimas. Reikia pažymėti, kad ateinančios studijuoti merginos yra stiprios, valingos, ryžtingos, puikiai susitvarkančios su darbu. Nemaža dalis baigusių veterinarijos studijas nueina dirbti su augintiniais, tačiau paskutiniu metu ryškėja gera tendencija, kad vis daugiau baigusiųjų lieka dirbti su stambiaisiais gyvūnais. Norint gerai parengti specialistus, mums labai svarbi yra praktinė bazė, tad Veterinarijos akademijai labai reikėtų naujos mokomosios fermos, kur studentai galėtų įgyti visus šiuolaikinėmis technologijomis paremtus praktinius įgūdžius“, – aiškino klinikos vadovas. Pasak A. Rutkausko, ūkininkai vis dar nėra suinteresuoti priimti į praktiką dirbti studentų, nors suteikti veterinarams praktinių įgūdžių būtų šiuolaikinių ūkių misija. Labai svarbu, kad veterinarinės medicinos studijų programa yra akredituota Europos aukštųjų veterinarijos mokyklų asociacijos, kurios keliami reikalavimai ypatingai griežti, nuo pat pirmųjų dienų studijuojant klinikinius dalykus būtini praktiniai „hands on“ (pačių rankomis) suformuoti įgūdžiai, tad studentams būtina praktinio mokymo bazė.
Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė bei Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja Elena Bartkienė su žemės ūkio ministru diskutavo apie žemės ūkio efektyvios raidos svarbą, kurią užtikrinti gali tik aktyvus ūkio subjektų bendradarbiavimas su mokslininkais. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys sutelktas į tvarios gamybos principų taikymą žemės ūkio žaliavų ir produktų gamyboje, kuriant aplinkai draugiškas bei Europos žaliojo kurso principus atitinkančias technologijas. „Svarbu pažymėti, kad naujų technologijų diegimas žemės ūkyje turi užtikrinti ne tik gamybos tvarumą ir su klimato kaita susijusių problemų mažinimą, bet ir produkcijos kokybę bei saugą, kuri tiesiogiai susijusi su visuomenės sveikata. Tad ir studijos turi apimti visą grandinę „nuo lauko iki stalo“, nes produkcijos perdirbimas, t. y. maisto mokslas, taip pat yra inovacijoms imli niša, reikalaujanti mokslo integracijos“, – akcentavo E. Bartkienė.
Susitikime sutarta, kad LSMU Veterinarijos akademija ir Žemės ūkio ministerija bendradarbiaus dar glaudžiau ir rezultatyviau, nes tuo yra suinteresuotos abi pusės.