Nors sąstingis šalies ekonomiką kausto jau dvejus metus, tačiau bankai Lietuvoje 2023 m. dirbo pelningai ir gavo dvigubai daugiau pelno nei 2022 m. Stagnuojanti ekonomika ir atskiri jos sektoriai neleidžia optimistiškai vertinti šalies ūkio ar jo strategiškai svarbių šakų.
„Gerų žinių ar atsigavimo ženklų kol kas mažai“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius. Pasak ilgamečio politiko, šiandieninė geopolitinė situacija ir karas Ukrainoje ir dėl to sumažėjęs eksportas, taip pat ne mažiau svarbūs ir politikų priimti nepamatuoti mokestiniai sprendimai yra tie rizikos faktoriai, neigiamai veikiantys Lietuvos ekonomikos augimą.
Taigi, nors ekonomika stagnuoja, tačiau bankų pelningumas 2023 m. kelia tam tikrą nuostabą. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, tokį bankų prieaugį nulėmė ,,nelauktas rezultatas dėl staiga pakilusių palūkanų normų netipinio, ypač didelio, likvidumo pertekliaus aplinkoje“.
Bankams sumokėjus solidarumo įnašą ir kitus mokesčius, uždirbta 986 mln. eurų pelno – tai du kartus daugiau negu 2022 m. (491 mln. eurų). Visa tai įspūdinga, žinant, kaip jaunos šeimos, paėmę paskolas būstui, laiku ir sąžiningai mokėjo vis augančias didžiules palūkanas, už kurias bankai sugebėjo gauti 2,5 daugiau grynųjų palūkanų pajamų nei 2022 m., kurios sudarė per 2 mlrd. eurų.
2023 m. bankų paskolų portfelis išaugo iki 27,5 mlrd. eurų, vartojimo paskolų portfelis – iki 2,1 mlrd. eurų.
Vadinamųjų blogų paskolų lygis Lietuvoje yra vienas mažiausių euro zonoje.
,,Nors kai kurie ekonomistai, remdamiesi dideliu bankų pelno prieaugiu kaip nelauktu rezultatu dėl sukilusių palūkanų normų, žiniasklaidoje nori įtikinti žmones, kad Lietuvos gyventojai ir verslas nesunkiai išgyveno pasaulinę pramonės recesiją ir itin aukštų palūkanų laikotarpį. Išties taip nėra, nes šalies ekonomikos struktūroje, dominuojant pramonės ir transporto sektoriams, buvo labai jautriai reaguota į palūkanų didinimą, nes didelė dalis paskolų Lietuvoje buvo išduodama už kintamas palūkanas, o tai dar labiau didino ekonomikos jautrumą palūkanoms. Dėl to nemažai minėtų sektorių įmonių stipriai nukentėjo“, – atkreipia dėmesį ekspremjeras A. Butkevičius.
Dėl išaugusių palūkanų naujo nekilnojamojo turto pardavimai gerokai smuko ir pasiekė 2019 m. lygį. ,,Vadinasi, ne visi gyventojai galėjo įpirkti būstą, juos atbaidė per didelės paskolų palūkanos ir nežinia dėl ateities“, – teigia parlamentaras.
Bankai, keldami paskolų palūkanas, gavo didžiulius pelnus, o Lietuva, kaip žinoma, – viena brangiausių pagal išduodamas paskolas valstybė Europoje.
,,Bankų pelnas 2023 m. Lietuvoje pasiekė beveik milijardą eurų dėl itin didelio bankų sektoriaus likvidumo ir vyraujančių kintamų palūkanų paskolų portfelio. Europos Centriniam Bankui vis didinant pagrindines palūkanų normas, Lietuvoje paskolų palūkanos keitėsi greitai, o indėlių – itin lėtai. Visa tai ir nulėmė tokį išskirtinį, ypatingą didžiausių šalies bankų pelno augimą“, – komentuoja Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevičius.
Remiantis Lietuvos banko neaudituotais duomenimis, 2023 m. Lietuvoje pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, o nuostolingi buvo tik 4, patyrę 9,7 mln. eurų nuostolį.
,,Akivaizdu, bet negali patikėti, kad tokiu sudėtingu laikotarpiu kai kurie bankai pelnosi ir kurpdami gyventojams, kurie nesinaudoja bankų paslaugų planais, absurdiškas taisykles dėl pinigų išgryninimo banke ir už tai jie ima 2,5 karto didesnius mokesčius, taip pat už teikiamas menkiausias vienkartines paslaugas, kurios kainuoja kelias dešimtis eurų. Tokie vienkartiniai susimokėjimai senjorams ar mažesnes pajamas gaunantiems asmenims yra didžiulės išlaidos. Tokios bankų naujovės juos dar labiau verčia taupyti. Ir visa tai padeda bankams turtėti, kaupti milijoninius pelnus. Žinoma, kad gyventojai labai piktinasi tokiu bankų elgesiu, lengvu jų pasipinigavimu“, – sako A. Butkevičius.
