Vidutiniškai kiekvienas lietuvis per metus suvartoja apie 106 kilogramus mėsos. Šis skaičius yra tris kartus didesnis už Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą kiekį – 30 kilogramų.
Tai neišvengiamai susiję su Lietuvoje taip paplitusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiniais susirgimais. Sumažėjęs kraujospūdis, pagerėjęs miegas ir geresnė emocinė būsena – visa tai padeda pasiekti didesnis augalinės kilmės produktų vartojimas. Dar daugiau – įvairūs tyrimai pasaulyje jau rodo, kad skatinant augalinę mitybą prisidedama ir prie aplinkos bei bioįvairovės išsaugojimo.
Apie šiuos ir kitus teigiamus augalinės mitybos bruožus buvo kalbama Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės ir augalinę mitybą skatinančios nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ organizuotoje konferencijoje „Sveika ir aplinkai draugiška mityba Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?“. Pasak organizatorių, konferenciją rengti paskatino poreikis pasiekti pokytį lietuvių mitybos įpročiuose tiek dėl aplinkos apsaugos, tiek dėl žmonių sveikatos, tiek dėl gyvūnų gerovės.
„Klimato kaitos valdymas nėra tik apie elektromobilių skatinimą ir atliekų rūšiavimą – jos valdymui reikalingi ir žmonijos mitybos pokyčiai. Septintadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų generuoja gyvulininkystė, todėl tvaresnė mityba yra būtina sąlyga, jei norime būti sėkmingi kovoje su klimato kaita.
Deja, ši tema Lietuvoje kol kas dažniau yra kvailų juokelių apie veganus pagrindas. Tikiuosi, kad diskusijos šioje konferencijoje padės keisti požiūrį į augalinę mitybą kaip į svarbią klimato kaitos valdymo strategijos dalį. Dar daugiau, Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje, o gyvulinės kilmės produktų persotinta, nesubalansuota mityba tiesiogiai prisideda prie daugybės lėtinių ligų vystymosi“, – sakė parlamentarė I. Pakarklytė.
Konferencijos metu sveikatingumo edukatorė, dietistė Elena Kundrotaitė, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Donatas Murauskas kartu su „Biohifas“ bendraįkūrėju, vadovu Tomu Byčkovu diskutavo apie su augaline mityba susijusius mitus, augalinės mitybos industrijos perspektyvas Lietuvoje bei augalinės mitybos ir žmogaus teisių santykį.
„Įvairūs tyrimai visame pasaulyje rodo, kad skatindami augalinę mitybą ne tik prisidedame prie aplinkos išsaugojimo, rūpinamės žmonių sveikata, bet ir galėtume sutaupyti daugybę valstybės biudžeto lėšų. JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Australijoje atliktos studijos rodo, kad augalinės mitybos plėtra leistų šių šalių sveikatos sistemoms sutaupyti milijardus eurų kasmet, nes būtų ženkliai sumažintos širdies ligų, diabeto bei tam tikrų vėžinių ir kitų su nesveika mityba susijusių susirgimų rizikos.
Džiugu, kad mūsų institucijos pradeda kalbėti šia tema. Kartu labai tikimės, kad dar šiais metais sulauksime konkrečių veiksmų, kurie suteiktų daugiau galimybių Lietuvos gyventojams rinktis sveikesnio maisto alternatyvas“, – kalbėjo „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.
Konferencijos metu taip pat buvo pristatyti tyrimai, nusakantys dabartinę augalinės mitybos situaciją Lietuvoje. Remiantis tyrimu, 2022 metais paklausus lietuvių apie jų santykį su augaline mityba, net 87 procentai respondentų nurodė, kad augalinį maistą laiko sveiku pasirinkimu. Visgi, tik 8 procentai visuomenės tokiai mitybai teikia pirmąjį pasirinkimą.
Nors lietuviai supranta augalinės mitybos sveikatingumo faktorių ir suvokia, kad tokia mityba draugiška aplinkai, tačiau prekybos centruose, peržiūrėjus augalinės kilmės produktų alternatyvas, vis dar susidaro įspūdis, kad šios prekės yra suvokiamos kaip „prabangos“ prekės. Pavyzdžiui, pasak „Gyvi gali“ atstovės Aistės Aužbikavičiūtės, Lietuvos prekybos centruose augalinis pienas 2–3 kartus brangesnis nei įprastas karvės pienas.
T. Byčkovas antrino, kad karvės pienas ar gyvulių mėsa dažnu atveju yra pigesni nei augalinės kilmės tokių maisto produktų alternatyvos dar ir todėl, kad gyvulininkystė yra labiausiai subsidijuojama sritis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „Jei subsidijos tokiam ūkininkavimui būtų panaikintos, tada ir karvių pienas, ir mėsa tikrai nekainuotų tiek, kiek kainuoja dabar.“
Įspūdingų pokyčių augalinės mitybos srityje pasiekė danai. Konferencijos Seime metu Danijos vegetarų asociacijos generalinis sekretorius Rune-Kristoferis Dragsdahlas (Rune-Christoffer Dragsdahl) pasidalijo augalinės mitybos populiarinimo patirtimi. Ši valstybė viena pirmųjų pasaulyje parengė Augalinės kilmės maisto strategiją ir iki 2030 metų įsipareigojo skirti 100 milijonų eurų augalinės mitybos skatinimo projektams.
Išgirdus tokį danų pavyzdį, neapsieita be pokalbio su ir Lietuvos valdžios institucijų atstovais apie tai, kokias idėjas būtų galima pasiūlyti sveikesnės ir aplinkai draugiškesnės mitybos įgyvendinimui mūsų šalyje. Seimo narės I. Pakarklytės moderuotame renginyje aplinkos ministras Simonas Gentvilas, ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė, žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė, ir sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius vieningai sutarė, kad dabartinis mėsos vartojimo lygis yra per didelis ir pasidalino pirmaisiais institucijų žingsniais, siekiant paskatinti augalinio maisto vartojimą Lietuvoje.
Konferenciją vainikavo deklaracijos dėl sisteminių ir ilgalaikių pokyčių užtikrinimo augalinio maisto prieinamumui pasirašymas. Ją pasirašę konferencijos dalyviai pasižadėjo savo veikloje siekti, kad augalinis maistas taptų prioritetiniu žmogaus, verslų ir institucijų pasirinkimu, rūpinantis žmonių sveikata, aplinkosauga ir gyvūnų gerove.
