Dėl pasikeitusios valstybinės atliekų tvarkymo politikos ir pakelto atliekų tvarkymo mokesčio, kurį nustato Kauno RATC dalininkai, kauniečiai nuo birželio 1 dienos už šiukšlių išvežimą moka šiek tiek daugiau – kaina išaugo 9 proc. Prie kainų augimo prisidėjo ir ūgtelėjusios atliekų deginimo kainos bei išaugę atliekų deginimo kiekiai. Tuo tarpu atliekų surinkimo ir išvežimo įkainis, kurį nustato UAB „Kauno švara“, liko nepakitęs.
„Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad perdirbti ar energijai gauti privaloma ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Taigi perdirbimui netinkamos atliekos turi būti deginamos ir tik nedidelė jų dalis gali patekti į sąvartyną. Atliekų išvežimo kaina didėja gana simboliškai, nes į ją įskaičiuota didesnė šiukšlių deginimo kaina bei didesni jų deginimo kiekiai“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Pasak jos, perskaičiavus mokesčių dydžius, siekta, kad pokyčiai kauniečiams, gyvenantiems daugiabučiuose ar privačiuose namuose, būtų kuo mažiau juntami. Privatiems vartotojams atliekų išvežimo kainos skirtumas Kauno mieste bene mažiausias visoje šalyje – apie 9 proc.
Vadovaujantis Europos sąjungos ir Lietuvos atliekų tvarkymo politiką reglamentuojančiais teisės aktais, visų pirma, privaloma stengtis mažinti išmetamų atliekų kiekį, antru etapu esamos atliekos privalo būti perdirbamos, vėliau panaudojamos energijai gauti (deginamos) ir tik likusi dalis vežama į sąvartyną.
Šįmet Kauno kogeneracinėje jėgainėje planuojama sudeginti beveik 72 tūkst. tonų atliekų. Kitąmet – 81,5 tonas. Vienos tonos sudeginimas šioje jėgainėje kainuoja 35 eurus. Palyginimui, 2019 metais buvo sudeginta tik 24 tūkst. tonų atliekų, o vienos tonos deginimo kaina tuo metu siekė 28 eurus.
„Kalbant paprastai, dabar mažiau atliekų galime vežti į sąvartyną, o daugiau turime sudeginti. Tiesa, gyventojams šiukšlių išvežimo kaina išaugo labai nežymiai, nes sutarėme, jog tiek Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, tiek bendrovė „Kauno švara“ optimizuos visus veiklos procesus ir kaina kilo tik dėl to, jog ženkliai išaugo deginami atliekų kiekiai“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Pasak jo, dauguma kitų šalies savivaldybių naujus atliekų tvarkymo įkainius jau pasitvirtinusios, Kaunas tą daro vienas paskutinių.
„Sprendimą patvirtino Kauno miesto taryba, nes tai norminis teisės aktas, kuriam įsigalioti reikėjo 3 mėnesių. Esame vieni iš tų, kurie priiminėja centrinės valdžios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus sprendimus bene vėliausiai. Siekėmė, jog kauniečiams, nors ir simbolinis, tačiau mokesčio padidėjimas būtų priimtas kaip įmanoma vėliau“, – aiškino T. Metelionis.
Nauji atliekų tvarkymo mokesčio tarifai pradėti taikyti nuo birželio 1 d. Nuosavame name gyvenantus kaunietis turi sumokėti 38 euro centais daugiau negu prieš tai, o štai 60 kv. m. ploto bute gyvenantys miestiečiai nuo birželio 1-osios vietoje 5,67 Eur moka 6,19 Eur.
Tiesa, gyventojų bendrijos turi kelis pasirinkimo variantus. Kaip ir iki šiol, galima pasirašyti atliekų tvarkymo sutartis, kuriose numatoma, kiek atliekų bus metama į mišrių atliekų konteinerius ir kas kiek laiko jos bus išvežamos. Atitinkamai, kuo daugiau atliekų pasirenkama išrūšiuoti į specialiai tam skirtus konteinerius, tuo mažiau išmetama mišrių šiukšlių. Taigi, sumažinę mišrių atliekų kiekį, gyventojai už atliekų tvarkymą mokės mažiau.
Šiuo metu didžiausius kiekius nerūšiuotų ir netvarkingai laikomų atliekų sugeneruoja įvairaus profilio įmonės, todėl, siekiant paskatinti jas būti labiau socialiai atsakingomis ir rūšiuotų kuo daugiau atliekų, mokestis už nerūšiuotų atliekų išvežimą joms brangs daugiau.
Tiesa, juridinių asmenų mokestis už atliekų išvežimą priklauso nuo jų kiekio, todėl mažiau atliekų sugeneruojančioms įmonėms, pasikeitimai pasijautė nežymiai.
