Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Klaipėdos valstybine kolegija, Panevėžio kolegija bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija suvienijo jėgas, siekiant ugdyti talentus technologinių ir inžinerinių mokslų srityse bei sudaryti palankias galimybes kolegijų absolventams tęsti studijas universitete. Kovo 15 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterio kūrimo.
„Esu įsitikinęs, kad norint efektyviai spręsti šiandienines švietimo sistemos problemas, pasiekti kokybinį proveržį studijose ir moksle, būtina ieškoti būdų, kaip dabartinę iškreiptą konkurenciją tarp universitetų, kolegijų pakeisti produktyviu, konstruktyviu bendradarbiavimu. Šios dienos susitarimas – svarbus žingsnis šia kryptimi“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.
Šiuo žingsniu siekiama stiprinti ir plėtoti universiteto ir kolegijų bendradarbiavimą technologinių ir inžinerinių studijų srityje, rengiant ir įgyvendinant studijų, taikomųjų tyrimų, žmogiškųjų išteklių, informacinių sistemų diegimo, sustiprintų studijų kūrimo ir kitų sričių projektus. KTU kartu su 5 šalies kolegijomis taip pat bendradarbiaus tobulinant dėstytojų didaktines kompetencijas.
Prisijungti prie atviro technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterio bus kviečiami ir verslo atstovai, socialiniai partneriai, kitos aukštosios mokyklos.
Europoje paplitusi praktika
Pasak KTU studijų prorektorės Jurgitos Šiugždinienės, Universitetas su kai kuriomis kolegijų turi labai senus ir stiprius bendradarbiavimo ryšius. Sutarties pasirašymas – dar vienas žingsnis link bendros aukštojo mokslo sistemos kokybės stiprinimo.
Jos teigimu, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje tarp universitetų ir kolegijų vyksta glaudus bendradarbiavimas – visi turi savo nišą. Pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje, Estijoje ir kitose šalyse, universitetai ir kolegijos – partneriai, kartu vykdantys projektus, besidalinantys patirtimi.
„Universiteto šerdis yra mokslas ir platus išsilavinimas, kolegijų – praktinės žinios bei praktinių gebėjimų ugdymas, tačiau tai nereiškia, kad universitete nėra praktikos. Tai vieta, kurioje kuriamos naujos žinios, vystomos inovacijos, vykdomi mokslo atradimai, vėliau diegiami praktikoje. Studentai įgyja platesnį išsilavinimą, yra geriau pasirengę prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos“, – sakė J. Šiugždinienė.
Tuo tarpu siauresnis, koleginis išsilavinimas, jaunuoliui suteikia konkrečią specialybę ir orientuoja į tam tikro regiono darbo rinką. Kolegijos parengia aukštos kvalifikacijos darbuotojus, turinčius tiek pakankamą teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių rinkinį.
Prorektorės teigimu, siekiant maksimalios studijų kokybės, vakarietiško išsilavinimo ir tarptautinėje rinkoje konkurencingų specialistų, glaudžiau bendradarbiauti privalo visos švietimo grandys – mokykla, kolegija, universitetas.
Geriau atlieps rinkos poreikius
Palaipsniui suformavus technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterį, užsienio investuotojams ir į Lietuvos rinką žengiančioms tarptautinėms kompanijoms, bus galima užtikrinti įvairių sričių specialistų pasiūlą Universiteto ir kolegijų lygmenyse.
„Siekiant į Lietuvą pritraukti tarptautines investicijas, pagrindinis planuojančių investuoti klausimas būna, ar mes turime jiems reikalingų specialistų: inžinierių, technologų, o jei neturime, per kiek laiko galėsime juos išugdyti“, – kalbėjo J. Šiugždinienė, pažymėdama, kad KTU nuolat bendrauja su Lietuvos ir užsienio investuotojais, dalyvauja jų pritraukimo procesuose.
Jos teigimu, pagrindinė Lietuvos problema yra nepakankama reikalingų technologinės-inžinerinės srities specialistų pasiūla: „Glaudesnis bendradarbiavimas su šalies kolegijomis leistų atliepti Lietuvos ir užsienio kompanijų reikmes per visas aukštojo mokslo grandis.“
Padės stiprinti studijų kokybę
Prorektorė pažymi, kad poreikis bendradarbiavimui buvo visada: „Yra daug sričių, kuriose galime bendradarbiauti ir pasidalinti patirtimi vieni su kitais. Pavyzdžiui, taikant šiuolaikinės didaktikos priemones studijų procese ar efektyviau ir mažesniais kaštais kartu vykdant įvairius projektus.“
J. Šiugždinienės teigimu, KTU yra labai svarbi studijų kokybė kolegijose, nes dalis jas baigusių studentų po trejų metų pasirinks studijas Universitete.
„Kolegijas baigę studentai dažnai stoja į KTU studijų programas. Kasmet matome problemas, su kuriomis susiduria tiek dėstytojai, tiek įstojusieji, – sakė prorektorė. – Gal verčiau padėti šiuos jaunuolius parengti kolegijose, negu susidurti su tam tikromis problemomis post factum, t.y. jiems jau įstojus į universitetą?“
Išlyginamieji moduliai – dar studijuojant kolegijoje
Dėl įvairių aplinkybių ne visi jaunuoliai po mokyklos baigimo gali iš karto įstoti į universitetą. „Įgyvendinant viso gyvenimo mokymosi koncepcijos nuostatas, norime užtikrinti galimybę gabiausiems koleginių studijų studentams tęsti studijas magistrantūroje, neprarandant papildomų metų studijų programų išlyginimui“, – teigė J. Šiugždinienė.
Pasak KTU studijų prorektorės, gabiausiems kolegijų studentams norima sudaryti palankias sąlygas pagerinti turimas žinias ir studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl, bendradarbiaujant su Universitetu, jose bus steigiamos sustiprintų studijų grupės. KTU talentų ugdymo srityje turi nemažą patirtį ir yra pasiruošęs ja pasidalinti su partneriais.
„Kartu su kolegijų atstovais identifikuosime stipriausius ir pažangiausius studentus, norinčius prisijungti prie sustiprintų studijų grupės inžinerinių technologijos mokslų srityse, o vėliau tęsti mokslus KTU magistrantūroje, – sakė J. Šiugždinienė. – Sudarysime šiems jaunuoliams galimybę išlyginamuosius modulius studijuoti dar mokantis kolegijoje.“
Geresni specialistai inžinerinei pramonei
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorės Nijolės Kikutienės teigimu, siekiant užtikrinti studijų kokybę, sustiprinti turimą potencialą bei didinti specialistų rengimo efektyvumą, kolegija ieško bendradarbiavimo galimybių su kitomis aukštosiomis mokyklomis.
Toks kryptingas bendradarbiavimas vykdant inžinerines studijas numatomas su Kauno technologijos universitetu ir dar 4 kolegijomis, įkuriant technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterį.
„Tikime, kad sukūrus šį klasterį numatomos įgyvendinti gabiausių studentų talentų ugdymo, dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo iniciatyvos sustiprins studentų motyvaciją ir kūrybiškumą siekti aukštų studijų rezultatų bei leis kokybiškiau parengti specialistus inžinerinei pramonei“, – sakė N. Kikutienė.
Šaltinis http://ktu.edu
