Konservatorių ir socdemų politikai pasigenda politologų mokslinių instrukcijų balsuotojams, ką daryti, kuomet į merų pozicijas ar savivaldos tarybas patenka ar bent pretenduoja europinio, o gal net nacionalinio parlamento žvaigždės.
Kam būti meru, kam prezidentu, Seimo nariu ar Europos atstovybėn išrinktuoju sprendžia ir vertina rinkėjai, o politikos mokslininkai siūlo neversti bėdos ant sveiko galvos. Kalbama apie aukštesnes pareigas užimančių politikų įsirašymą sąrašo lyderiais savivaldos rinkimuose. Politikai, kuriems nelabai sekasi, dažnai nesutinka ir ieško kaltų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikos veteranė, Europos parlamentarė R. Juknevičienė, savivaldos rinkimams vykstant, pareiškė pretenzijų šalies politologams. Kaip ir anksčiau aptarinėjama jau pabodusi praktika, kuomet kitas renkamas pareigas užimąs asmuo tampa kito sąrašo garvežiu, apgauna rinkėjus, o paskui atsisako pergalės.
Politikų ginčas
TS-LKD atstovė viešai stebėjosi, kad Lietuvos socialdemokartų (LSDP) vadovei nėra daromas politologinis spaudimas atsisakyti Europos Parlamento (EP) nario mandato. Pasako jos viešo pasisakymo socialiniame tinkle Facebook. taip buvęs spaudžiamas jos partijos lyderis, dabartinis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Į šią pretenziją paprašėme oponentų nuomonės. LSDP komunikacijos skyrius pasiuntė „kaunieciams.lt“ redakciją „politologop“ ir konservatorės pretenzijas vadino juokingomis.
„Politologijos fenomenus”, kaip teigia Rasa Juknevičienė, manome, būtų tikslingiausia komentuoti patiems mokslininkams. Taip pat ir menamą politologų “spaudimą” konservatorių pirmininkui bei esą kažkokius galiojančius “standartus”. EP narės teiginiai – rimtas priekaištas ar net kaltinimas visai politologų bendruomenei, tad žodį galėtų tarti jie patys,“ – nedrįsęs trukdyti galbūt rinkimuose pervargusios pirmosios LSDP ponios, parašė J. Argustas.
Mokslininkai politikams: grįžkite vaikų darželin
Politologas Bernaras Ivanovas pasiūlė politikėms ir jų propagandos vadybinėms firmoms nebepainioti epochų ir neaiškinti mokslininkams, ką jie turi veikti, ką spausti ir ką palaikyti už uodegos.
„Gal abi ponios, o pirmiausia Rasa Juknevičienė, nesuprato vienos smulkmenos. Šių dienų politikos mokslai nėra tas pats, kuris dėstytas ir daliai dabartinių politikų Vilniuje, okupacijos metais. Pavyzdžiui, Aukštosios – partinės mokyklos ideologijos ir propagandos kursas. Mokslinio komunizmo ar Politinės ekonomijos „zubrijime“ irgi galėjo kas nors būsimuosius mokslininkus instruktuoti. Žinoma, kad tų instrukcijų netgi klausė įvairūs žmonės, kurie net paskui valstybės vadovais tapo,“ – sakė jis portalui „kaunieciams.lt“.
Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas taip pat sako, kad politikai neturėtų savo batalijų įkaitais versti mokslo darbuotojų.
„Klausimas – kokie yra teisės aktai? Ką jie leidžia? Ne politologai juos priima. Pirmiausia, nėra aišku, kodėl politologai išvis turėtų rinkiminės kampanijos ar mandatų dalybos metu kryptingai kažką spausti? Tai nėra ir niekada nebuvo politikos mokslų atstovų kažkokia prievolė. Mokslininkas ir propagandistas negali būti tas pats,“- sakė jis.
Beje, M. Jurkynas, visgi spaudimo konservatorių oponentams panašiame kontekste atsiminė. „Tikrai atsimenu, kad žiniasklaidoje, ir iš kai kurių politologų pusės, komentuojant buvo daromas pakankamai. Juk kitados balotiravosi ir ponas Zigmantas Balčytis. Juk jis ketino būti net ir prezidentu. Tarp politikos mokslininkų tikrai buvo reiškiamos nuomonės, kad reiktų atsisakyti vieno mandato, prieš balotiruojantis į kitas pareigas. Nuomones galima sakyti ir reikia, bet kuo čia dėtas spaudimas? Rinkėjai sprendžia,” – komentavo jis.
Portalas „kaunieciams.lt“ paklausė r ilgamečio, žinomo politologo, buvusio – konservatorių deleguoto – parlamentaro, daugelio knygų autoriaus Egidijaus Vareikio nuomonės.
Pasak E. Vareikio, teisine prasme politikos mokslininkai mažai kuo gal padėti, o praktikas ir galimybes sėdėti ant kelių kėdžių nustato patys politikai, kurie tokias galimybes reglamentuoja.
„Teisinių kliūčių posėdžiauti EP ir miesto ar rajono taryboje ar net nacionalinėje šalies atstovybėje reikalai buvo įvairiai interpretuojami. Kai (jau senokai) buvau EP nariu, juo galėjo būti ir Airijos Respublikos parlamento narys. Ir buvo. Vėliau šios pozicijos keitėsi, tačiau politologinis spaudimas čia mažai kuo dėtas,“ – sakė jis.
***
EP nario galimybių atstovauti rinkėjams savivaldoje bendros praktikos nėra.
EP narys negali būti valstybės narės nacionalinės įstatymų leidžiamosios valdžios nariu. Tai nustatyta 2002 m. Europos Sąjungos sprendimu, kuris įsigaliojo per 2004 m. EP rinkimuose, daugumoje valstybių narių, nuostata įsigaliojo per 2007 m. nacionalinius rinkimus, kaip ir Airijos Respublikoj, o vykstant 2009 m. Europos Parlamento rinkimams ir Jungtinėje Karalystėje, kuri iš Europos Sąjungos jau išstojusi.
Tomas Vytautas Raskevičius – Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus merus, kuriuo rinkėjai pakankamai nepasitikėjo, vis dar yra Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas, o kartu, kaip viešai deklaruoja, profesionalus gėjus. Į rinkimuose privalomą anketinį klausimą – Ar einate nesuderinamas pareigas su tomis pareigomis, į kurias kandidatuojate? Nesuderinamos pareigos nurodytos Rinkimų kodekso 172 straipsnyje?, – jis atsakė: Taip.
