Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bronchine astma serga daugiau nei 339 mln., o lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) – 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantys, bet į gydytojus specialistus nesikreipiantys asmenys nepatenka į statistiką, todėl realus atvejų skaičius yra dar didesnis. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro vidaus ligų gydytoja Jonė Galaunienė sako, kad ankstyvą diagnostiką apsunkina tai, kad simptomai nėra ryškūs ir gali būti būdingi kitiems susirgimams.
„Pagrindinės ir įgytos kvėpavimo takų ligos yra bronchų astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Retesnės ligos, pažeidžiančios ne tik plaučius, bet ir kitus organus, yra idiopatinė plaučių fibrozė ir sarkoidozė. Jų priežastys nėra iki galo žinomos. Visas šias ligas gali būti sunku atpažinti laiku, nes pagrindiniai jų simptomai, tokie kaip kosulys ir dusulys, yra nespecifiniai ir būdingi kitiems susirgimams, pavyzdžiui, peršalimui, o oro trūkumas dažnai pasireiškia ir esant širdies nepakankamumui. Dėl šios priežasties pacientai nesikreipia į gydytoją, kol sveikatos sutrikimai nepablogina jų gyvenimo kokybės, o tai apsunkina ligos nustatymą laiku“, – dalinasi J. Galaunienė.
Dažniausios kvėpavimo takų ligos
Bronchų astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios metu padidėja kvėpavimo takų jautrumas įvairiems dirgikliams, pavyzdžiui, virusams, alergenams, oro taršai, fiziniam krūviui. Jie dirgina kvėpavimo takus, taip sukeldami jų spazmą, gleivinės paburkimą ir padidėjusią gleivių sekreciją. Dėl šios priežasties atsiranda apsunkintas kvėpavimas ir dusulys, švokštimas, kosulys. Dusulį pacientai gali jausti tiek ramybės, tiek ir fizinio krūvio metu, jiems sunku įkvėpti, jaučiamas sunkumas krūtinėje, padažnėjęs pulsas. Žmogus taip pat dažnai tampa neramus, blaškosi, jį išpila prakaitas.
„Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) išsivysto, kai kvėpavimo takus ilgą laiką veikia tam tikri dirgikliai, pavyzdžiui, rūkymas, tačiau įtakos gali turėti ir genetiniai veiksniai, darbas užterštoje aplinkoje. Ilgą laiką veikdami kvėpavimo takus, jie sukelia lėtinį uždegimą: sutrikdo kvėpavimo takų epitelio ląstelių apsauginę funkciją, padidina gleivių sekreciją, sekretas kaupiasi bronchų spindžiuose. Uždegimo pažeisti, kvėpavimo takai tampa mažiau elastingi, siaurėja spindis, plaučių alveolės susilieja, sudaro didesnes pūsleles – vystosi emfizema. Dėl šių pokyčių pablogėja oro patekimas į plaučius ir dujų apykaita juose“, – pasakoja vidaus ligų gydytoja.
Ji pabrėžia, kad dėl šių struktūrinių kvėpavimo takų pokyčių didėja liekamasis plaučių tūris, jie visą laiką būna išsipūtę, todėl žmogus įkvepia mažiau oro, dūsta. Kartu sutrikdoma plaučių ventiliacija, atsiranda hipoksemija (deguonies trūkumas kraujyje), vėliau ir hiperkapnija (CO2 perteklius kraujyje). Dažniausi LOPL simptomai yra dusulys (ramybėje ir fizinio krūvio metu), kosulys su skrepliavimu, pacientai taip pat gali skųstis nuolatiniu bendru silpnumu ir nuovargiu.
Rizikos veiksniai
Lėtinės kvėpavimo takų ligos gali atsirasti dėl daugybės veiksnių, tokių kaip rūkymas, nuolatinis buvimas užterštoje aplinkoje, darbas dulkėtoje, daug cheminių medžiagų turinčioje aplinkoje, taip pat alergijos, paveldimumas. Didesne rizika sirgti pasižymi vyresnio amžiaus žmonės ar pacientai, turintys kitų gretutinių lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sutrikimų, sergantys cukriniu diabetu.
„Sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, žmogaus kasdienybė gali ženkliai pasikeisti, priklausomai nuo ligos simptomų sunkumo. Pacientų emocinę būklę blogina tiek sumažėjęs darbingumas ir apribotas socialinis gyvenimas, tiek ir baimė dėl galinčių pasikartoti ligos priepuolių. Dėl išreikštų simptomų pacientai neretai ima vengti bendrauti su aplinkiniais, o sumažėjęs darbingumas ir fizinis aktyvumas gali daryti įtaką jų savivertei. Be to, dusulys ir kosulys dažnai blogina miego kokybę, o tinkamas poilsis yra labai svarbus ne tik gyvenimo kokybei, bet ir bendrai sveikatos būklei palaikyti “, – teigia J. Galaunienė.
Gyvenimo kokybę sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis gali pagerinti įpročių pokyčiai, iš kurių pagrindinis yra metimas rūkyti. Kartu naudinga vengti veiksnių, provokuojančių ligos paūmėjimus (alergenų, buvimo dulkėtoje aplinkoje, saugotis virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų susirgimų). Reikšminga ir subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pratimai, stiprinantys kvėpavimo raumenis, darbo ir poilsio režimo laikymasis. Ne mažiau svarbu teisingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, vakcinuotis nuo sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos.
Kaip nustatomos lėtinės kvėpavimo takų ligos?
Lėtinių kvėpavimo takų ligų diagnozė remiasi išsamia paciento apžiūra, pokalbiu ir atliktais tyrimais. Pirmiausia gydytojas išsiaiškina simptomus, juos provokuojančius veiksnius bei sužino, ar šeimoje nėra sergančiųjų. Tuomet pacientas apžiūrimas atliekant plaučių ir širdies auskultaciją.
Pasak vidaus ligų gydytojos, svarbiausi tyrimai diagnozuojant lėtines kvėpavimo takų ligas, yra plaučių funkcijų tyrimai. Spirometrija galima nustatyti plaučių ventiliacijos sutrikimus, diagnozuoti bronchų obstrukciją, įvertinti jos kintamumą ir išnykstamumą (tam atliekamas bronchų dilatacijos mėginys). Bronchų provokaciniai mėginiai atliekami kai, remiantis anamnezės ir klinikiniais duomenimis, įtariama astma, bet nenustatyta spirometrinių bronchų obstrukcijos požymių. Bronchų astmos atveju, gali būti atliekami odos dūrio mėginiai su įkvepiamais alergenais, provokaciniai mėginiai su alergenais.
„Naudingi ir vaizdiniai tyrimai: krūtinės ląstos rentgenograma, esant indikacijų – krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Įtariant lėtinės plaučių ligos paūmėjimą bakterinio ar virusinio uždegimo fone, atliekami ir kraujo tyrimai, tepinėliai iš kvėpavimo takų sukėlėjui nustatyti. Norint sėkmingai kontroliuoti lėtines kvėpavimo takų ligas ir jų paūmėjimų dažnį, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Vizitų dažnis priklauso nuo ligos sunkumo ir jos eigos, gydymo efektyvumo, paciento amžiaus ir gretutinių ligų. Vyresniems, kitų lėtinių ligų turintiems pacientams gali reikėti dažnesnių vizitų pas gydytoją“, – sako J. Galaunienė.
Pagrindiniai gydymo būdai
Lėtinės kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), yra nepagydomos, tačiau jų simptomai gali būti veiksmingai kontroliuojami, o pacientų gyvenimo kokybė – žymiai pagerinta. Pagrindiniai gydymo tikslai yra kontroliuoti simptomus, sumažinti ligos paūmėjimų riziką ir užtikrinti, kad žmogus galėtų atlikti kasdienę veiklą bei būti fiziškai aktyvus.
„Šioms ligoms gydyti naudojami bronchus plečiantys vaistai – inhaliatoriai. Paūmėjimo metu gali būti skiriami sisteminiai gliukokortikosteroidai, o sergant sunkia nekontroliuojama astma – gydymas biologine terapija. Nustačius bakterinę infekciją, kartais skiriami ir antibiotikai. Kvėpavimo takų ligoms gydyti labai svarbūs ir nemedikamentiniai būdai, tokie kaip metimas rūkyti, paūmėjimus provokuojančių veiksnių vengimas, alergenų poveikio sumažinimas, kineziterapija ir reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas, svorio mažinimas nutukusiems asmenims. Sunkiais LOPL atvejais skiriama deguonies terapija. Tinkamai gydant šias ligas ir derinant medikamentinį gydymą su kitomis priemonėmis, galima sumažinti simptomus, ligos paūmėjimų dažnį“, – pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro vidaus ligų gydytoja J. Galaunienė.
J. Galaunienė pratęsia, jog gydant ligą labai svarbus paciento mokymas ir švietimas apie ją, jos eigą, simptomų kontrolę, kaip atpažinti ligos paūmėjimą, jį provokuojančius veiksnius. Verta skatinti paciento savikontrolę, vesti ligos dienyną, konsultacijų metu skirti laiko mokyti pacientą teisingai naudoti inhaliatorius, aptarti gyvenimo būdo korekcijos ir fizinio aktyvumo svarbą. Lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams labai svarbi artimųjų parama, socialiniai kontaktai su kitais šia liga sergančiais pacientais.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.
