Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, vienijantis profsąjungines organizacijas ir atstovaujantis bei ginantis darbuotojų profesines, ekonomines, socialines teises ir interesus, aktyviai organizuoja renginius, susitikimus, kurių metu su valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovais aptaria, kaip užtikrinamos darbuotojų teisės mūsų šalyje, kokie dažniausi jų pažeidimai, kodėl būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir aktyvinti prevencines veiklas.
„Lietuvoje itin didelę dalį tolimųjų reisų vairuotojų sudaro darbo migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Kirgizijos, Uzbekijos, Tadžikijos ir kitų trečiųjų šalių. Dėl menko informacinio, socialinio ir teisinio raštingumo, skaitmeninės atskirties, kalbos barjero, taip pat būdami finansiškai pažeidžiami, jie itin dažnai atsiduria nesąžiningų darbdavių pinklėse, – teigia Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas. – Darbdaviai klastoja dokumentus ir teikia melagingą informaciją atsakingoms institucijoms, deklaruodami ne visą išdirbtą darbo laiką, neteisingai skaičiuodami darbo užmokestį, priverstinai išleisdami darbuotojus neapmokamų atostogų ir t. t. Dėl tokių darbdavių veiksmų darbuotojai praranda uždirbtą darbo užmokestį, socialines garantijas, stažą, tačiau, baimindamiesi netekti darbo, prarasti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kenčia tokį išnaudojimą.“
Pastaruoju metu vis daugiau vairuotojų kreipiasi pagalbos į Lietuvos profesinių sąjungų Aljansą, kasdien jiems suteikiama po keliasdešimt konsultacijų gyvai ir nuotoliu. „Pasigendame didesnio kitų institucijų aktyvumo, bendradarbiavimo, įsitraukimo ir darbdavių kontrolės“, – sako A. Cuzanauskas. Anot jo, ieškant būdų darbuotojų problemoms spręsti, būtų galima pasinaudoti Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso partnerių Norvegijoje gerąja patirtimi.
Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas kartu su partneriais (Norvegijos profesine sąjunga „Yrkestrafikkforbundet“, Norvegijos viešųjų kelių administracija, Norvegijos darbo inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos valstybine darbo inspekcija, VšĮ „Socialinis architektas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija) įgyvendina projektą „Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas, siekiant efektyviau vykdyti darbo teisės įstatymus ir stiprinti kovą su nusikalstama veika, susijusia su darbo santykiais transporto sektoriuje“ (Nr. 2020/530717), kurį finansuoja Norvegijos agentūra „Innovation Norway“ pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Socialinis dialogas – orus darbas“.
Vienas iš pagal projektą numatytų renginių transporto sektoriaus darbuotojų problemoms aptarti vyko Marijampolėje. Jo metu Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docentas, sociologas dr. Remigijus Civinskas, remdamasis tyrimo apie darbo migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką rezultatais, įvardijo daug problemų, su kuriomis susiduria darbuotojai iš užsienio. Viena pagrindinių – darbuotojų psichinė sveikata, kurią lemia kultūrinis šokas, diskriminacija ir sunkios darbo sąlygos. Sociologo teigimu, ši problema itin opi kalbant apie transporto sektoriaus darbuotojus.
Anot Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkės, teisininkės Ritos Kairienės, transporto sektoriaus įmonėse itin didelė darbuotojų kaita, tačiau atsakingos institucijos nesigilina, kur slypi šios problemos šaknys. R. Kairienės teigimu, daug ginčų kyla dėl įmonių savo nuožiūra nustatytų vadinamųjų „objektyvių“ kriterijų dienpinigiams mažinti. „Galbūt būtų galima įstatyme apibrėžti tuos vadinamuosius „objektyvius“ kriterijus? Tuomet būtų mažiau galimybių manipuliuoti sąvokomis ir nepagrįstai mažinti dienpinigius“, – svarsto R. Kairienė.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Adas Baliukevičius renginio metu teigė: „Visada priimame ir vertiname teikiamą informaciją, atliekame patikrinimus, bendradarbiaujame su Lietuvos transporto saugos administracija, Migracijos departamentu“. Jis taip pat pažymėjo, kad darbo ginčai dažnai būna sudėtingi, siūlė aktyviau šviesti darbuotojus, ypač atvykstančius iš užsienio, rinkti įrodymus, kurie leistų lengviau įrodyti darbdavių piktnaudžiavimą. „Jei norime rezultatų, privalome dirbti kartu“, – tikino VDI Kauno skyriaus vedėjas.
Renginyje taip pat aptarta, kaip Norvegija pritaikė teisės aktus prie ES Mobilumo paketo ir įgyvendina kovos su socialiniu dempingu transporto sektoriuje planą, skirtą problemoms dėl prastų darbo sąlygų ir mažų atlyginimų transporto sektoriuje spręsti. Plane numatytos 39 priemonės dėl reguliavimo, priežiūros, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, valdžios institucijų ir kelių transporto pramonės bendradarbiavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, įdarbinimo bei ugdymo. Norvegijos vyriausybė skyrė reikšmingą finansavimą tikrinimams stiprinti, ketina imtis ir kitų veiksmų, reikalingų užtikrinti taisyklių laikymąsi. Be to, Norvegijos darbo inspekcija skelbia apie bandomąjį projektą, pagal kurį numatyta skelbti apie sprendimą stabdyti transporto įmonių leidimus, užtikrinant geresnę prieigą prie informacijos apie nesąžiningas įmones.
Anot Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso pirmininko A. Cuzanausko, nepagražintos transporto sektoriaus darbuotojų, ypač darbo imigrantų, istorijos apnuogina nepatogią tiesą ir kaskart primena, kad kaip niekada svarbu atvirai atsakyti, kodėl atsidūrėme ten, kur esame, ko reikia, kad orus darbas Lietuvoje būtų ne deklaratyvi sąvoka, bet įprasta kasdienybė.
