Lietuvos šiltnamių asociacija (LŠA), vienijanti didžiausius Lietuvos šiltnamių ūkius ir atliekanti produkcijos, užaugintos šiltnamiuose, monitoringą rinkoje, šiais metais fiksavo žemiausią importinės produkcijos kainą per pastaruosius kelerius metus, kurią ženkliai įtakoja įvežtinė produkcija iš Rusijos Federacijos.
Kaip rusiška produkcija patenka į Lietuvą? Produkcija yra užauginama Rusijoje, tuomet eksportuojama į Baltarusiją, o iš ten išvežama į Lenkiją. Vieną tokių veikimo modelių pavyko užfiksuoti Lenkijos sandėliuose.
Produkcija yra parduodama Lenkijoje ir tuo pačiu eksportuojama į Lietuvą, Latviją bei Estiją, tačiau kilmės šalis yra klastojama ir pardavimo dokumentuose nurodoma, kad daržovės užaugintos Lenkijoje.
LŠA atkreipia dėmesį, kad importuotos daržovės yra realizuojamos net kelis kartus pigiau, nei užaugintos Lenkijoje, Lietuvoje ar Latvijoje. Taip yra todėl, kad energetinės sąnaudos Rusijos Federacijoje, dėl jai taikomų sankcijų yra ženkliai mažesnės nei Europos Sąjungoje, nemokami jokie taršos ar klimato kaitos mokesčiai, nemaža dalis produkcijos yra realizuojama šešėlinėje rinkoje, siekiant išvengti galiojančių mokesčių mokėjimo. Tai ženkliai įtakoja nesąžiningą konkurenciją, kuri griauna visą Europos Sąjungos formuojamą politiką t.y. žaliąjį kursą, trumpąsias maisto tiekimo grandines, darbo vietų kūrimą kaimiškose vietovėse. LŠA atkreipia dėmesį ir į tai, kad klastojami dokumentai, o dėl blogo ženklinimo klaidinami vartotojai.
LŠA pažymi, kad dėl tokios situacijos Lietuvos augintojai patiria nuostolius, nes šviežių daržovių rinka yra labai jautri kainai bei realizuojamam kiekiui. Pagal EastFruit atliktus tyrimus (https://east-fruit.com/novosti/polsha-uvelichivaet-import-teplichnykh-ogurtsov-iz-rossii/), vien šiltnamiuose užaugintų agurkų į Lenkiją iš Rusijos Federacijos per mėnesį yra importuojama 2-3 tūkst. tonų ir kiekiai toliau auga. Tyrime pažymima, kad Lenkija užima 6 vietą pagal agurkų importą iš Rusijos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Europos Sąjungai galioja prekybos embargas, t.y. negalima parduoti jokių vaisių ir daržovių į Rusijos Federaciją, kurios kilmė yra Europos Sąjungos šalys.
LŠA raštu, kurį pasirašė Valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu imtis veiksmų, kad produkcijos importas iš Rusijos Federacijos būtų sustabdytas. Taip pat prašo įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį, kad šešėlinės produkcijos importas iš Rusijos Federacijos būtų sustabdytas, nes tai kenkia ne tik šiltnamių sektoriaus konkurencingumui Lietuvoje, bet ir kelia pagrįstą vartotojų nepasitikėjimą visa Lietuvoje užauginta ir parduodama produkcija.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymi, kad nors Europos Sąjunga Rusijai ir Baltarusijai taiko įvairias sankcijas, tačiau jų poveikis ir veiksmingumas nėra pakankamas, kad apribotų Rusijos pajėgumą vykdyti karą prieš Ukrainą. Svarbu ir tai, kad žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos neša didžiulį pelną šių šalių gamintojams, prekybininkams ir jų biudžetams, o Lietuvos bei visos Europos Sąjungos augintojams daroma ekonominė žala ir žlugdomas šiltnamių sektorius. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus pradėti vežti ir pomidorai. Lietuvos žemės ūkio rūmai kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, kad būtų uždraustas žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedamos netarifinės priemonės (produktų veterinarinės patikros pasienyje ir pan.), išaiškintos įmonės, kurios importuoja „kruviną produkciją“ (šiuo atveju agurkus) ir jos viešinamos visuomenei.
Žemės ūkio rūmų informacija
