Mokyklos pasirinkimas – svarbus klausimas tėvams, auginantiems atžalas, kurios ruošiasi žengti pirmuosius žingsnius į ugdymo įstaigas. Tėvų pasirinkimą gali palengvinti mokyklose organizuojamos atvirų durų dienos. Kaip nesuklysti renkantis ir kokiu būdu nepasimesti, kai mokyklų profilių įvairovė tokia gausi?
Nežino, ko ieško
Atėjus pavasariui daliai tėvų teks priimti sprendimą, į kokias mokyklas rugsėjį išleisti savo vaikus. Anksčiau daugelis tėvų pernelyg nesukdami galvos užrašydavo atžalą į arčiausiai namų esančią mokyklą. Šiandien sprendimą apsunkina mokyklų gausa ir vyraujančios mados.
Dažnai tėvai skrupulingai vertina, kaip jų atžala pritaps mokyklos bendruomenėje, kaip praeis adaptacija bei kokius pasiekimus vaikas ugdys. Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė Sonata Petraitienė pabrėžia – tėvai neturėtų pamiršti, kad renka mokyklą būsimam pradinukui, o ne universitetą studentui.
„Renkantis mokyklą tėvams akivaizdžiai trūksta informacijos, kas yra pradinė mokykla. Neretai tėvai ateina ieškoti pradinės mokyklos, o jų lūkesčiai – it universitetui. Pradinė mokykla visgi turėtų asocijuotis su lengva vaikyste. Mitas, kad galima specializuotis pradinėje mokykloje. Šios mokyklos dar tik deda pamatus jauno žmogaus gyvenime. Pradinėse klasėse vaikai turi išmokti elementaraus raštingumo visose srityse, tapti savarankiškesniais ir, svarbiausia, išmokti mokytis. Kitus įgūdžius vaikas įgaus vyresniame amžiuje“, – tikina pašnekovė.
Tai, kad tėvai nuosekliai ieško tinkamos mokyklos savo vaikui įrodo, kad šis klausimas jiems svarbus. Tačiau edukologės S. Petraitienės nuomone, mindami viso miesto mokyklų slenksčius tėvai įrodo, kad nežino, ko ieško.
„Būtų gerai, kad tėveliai, kurie jau dabar pradeda rinktis mokyklas savo atžaloms, žinotų, ko jie ieško ir ko nori savo vaikui. Kai mokyklų gausa tokia didžiulė, galima pasiklysti. Tėvai turėtų atsakyti į klausimą, ar besirinkdami mokyklą, neieško kompensacijos pačių patirtiems išgyvenimams. Žmonės turėtų labai aiškiai suvokti, kad jų nesėkmės liko praeityje, o šalia jų auga kitas žmogus, kuris nebūtinai patirs tą patį. Pažįstantiems savo vaiką kur kas lengviau priimti sprendimą dėl jam tinkančios ugdymo įstaigos“, – pabrėžia specialistė.
Žavi skambūs žodžiai
Per atvirų durų dienas mokyklos pristato savo vertybes, bendruomenę ir tikslus. Tiesa, šiais laikais mokyklų madas diktuoja ir socialinių tinklų nuomonės formuotojai. Pedagogai pastebi – tėvus žavi skambūs žodžiai.
„Daugeliui tėvų mokymosi rezultatai yra svarbiausi, todėl pavadinimai „licėjus“, „akademija“, „bakalaureatas“ jiems yra svarbūs. Susidaro įspūdis, kad mokyklos yra dviejų tipų. Vienose įstaigose be galo rūpinamasi vaiko savijauta, norais, jausmais, kitose – intelektu, protiniais gebėjimais ir pasiekimais. Tuo metu humanistinė pedagogika kalba apie šių dalykų pusiausvyrą. Būna tėvų, kurie atvesdami vaikus į pirmą klasę, klausia mokyklos vadovų, ar vaikas išlaikys brandos egzaminus. Jiems rūpi visų dvylikos metų perspektyva. Kita dalis tėvų ateina turėdami kitą požiūrį – jiems svarbi vaiko savijauta mokykloje. Dalis jų atvirai pasako, kad mokslas jiems – antraeilis dalykas“, – patirtimi dalijasi Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė.
Daliai žmonių svarbu, kokius pasirinkimus priima įžymybės ar kokią ugdymo įstaigą reklamuoja nuomonės formuotojai. „Tai rodo, kad tėvai nėra apmąstę, ko jie ieško savo vaikui, todėl jų sprendimams įtakos turi išorės poveikis. Tai – snobizmas“, – įsitikinusi S. Petraitienė.
Pedagogai mato ir kitą fenomeną – tėvai metams bėgant linkę persigalvoti. Rinkdami mokyklą jaunesnio amžiaus vaikams, pirmokams ir antrokams, tėvai dažnai akcentuoja gerą savijautą. Praėjus porai metų, jų sąmonėje įvyksta pokytis, sufleruojantis, kad gerai jaustis pakanka, laikas pradėti mokytis ir rodyti aukščiausius rezultatus.
„Šią tendenciją mes žinome ir su ja esame susitaikę. Deja, kartais kyla nesusipratimų. Kalbu apie tuos atvejus, kai vaiko gebėjimai yra vidutiniai ir tėvus šis faktas pribloškia. Kartais dėl to kaltinama mokykla“, – tikina ugdymo įstaigos vadovė.
Kaip rasti tinkamą mokyklą?
Patarti, kaip rasti tinkamą mokyklą, nėra paprasta, įsitikinusi specialistė. Dažnai žmonės šį sprendimą priima intuityviai. Šiuolaikinio pasaulio nenuspėjamumas – ekologiniai motyvai, politinis fonas, dirbtinio intelekto proveržis – sėja nežinią dėl daugelio profesijų išlikimo. Todėl, S. Petraitienės teigimu, humanistinis ugdymas šiais laikais ypač aktualus.
„Humanistinis ugdymas kalba apie žmogaus misijos išpildymą. Tai reiškia, kad tėvai, kaip vedliai, turi vaiką atvesti į mokyklą ir leisti ten jam savęs ieškoti. Mūsų mokyklos tikslas – ieškoti pusiausvyros tarp proto ir širdies, tarp intelekto ir jausmų, tarp mokslo ir meno. Visuomet ieškome vidurio kelio“, – teigia edukologė.
Mokytojų kūrybiškumą ir betarpišką mokyklos bendruomenės narių ryšį akcentuojanti įstaigos vadovė sako, kad didžiausia mokyklos stiprybė – unikali dėstoma medžiaga.
„Mokykla kuriama mokytojų rankomis. Mūsų ugdymo programose yra visi privalomi mokomieji dalykai, tačiau taip pat yra unikalios pamokos ir renginiai, kurių nėra niekur kitur. Vilniaus humanistinėje mokykloje priimta sužaidybinti tą ugdymo dalį, kuri auklėja vaiką. Džiugu, kad pas mus dirbantys mokytojai yra kūrybiškos asmenybės. Humanistinio ugdymo požiūriu, mokymas – aukštasis menas, nes kiekvieną dieną tu prisilieti prie žmogaus širdies. Tam tikra prasme, tu augini žmogų“, – pabrėžia S. Petraitienė.
Nepaisant pokyčių pasaulyje tampa aišku, kad kūrybiškų, empatiškų, mokančių bendradarbiauti ir spręsti tarpusavio problemas žmonių trūks visada. Anot, S. Petraitienės, humanistinis ugdymas yra paremtas bendražmogiškomis vertybėmis, kurios visada liks aktualios.
