Kai įkvėpimu tampa miesto erdvėlaikis, o sprendimus padiktuoja turtingą istoriją menantis senamiesčio namas: „Bōheme House“ viešbučio įkūrėja Vaiva Mažonė sako, kad prasidėjus statyboms, pirmuosius metus paniro į skaitinius apie tarpukario Kauno bohemos gyvenimą, salonų kultūrą, ir ši ją pribloškė. „Kaunas 1920-1940 metais buvo daug daugiau nei Mažasis Paryžius,“ – sako architektė ir viešbučio šeimininkė.
Architektūrinė kūryba dažniausiai prasideda nuo supančios aplinkos istorinio ar urbanistinio konteksto. Tad tarpukariu datuojamas namas, kuriame įsikūrė „Bōheme House“, paskatino architektę plačiau pasidomėti, kas vyko Laikinojoje sostinėje prieš šimtmetį.
„Stengiausi į tai pažvelgti ne vien per architektūrinę, bet ir per kultūrinę prizmę platesniąja prasme. Tarpukariu po mokslų ir stažuočių iš vakarų Europos į Lietuvą sugrįžo idėjų ir energijos kupina bohema. Todėl stengėmės išgryninti labiausiai intriguojančias istorijas ir joms suteikti architektūrinį pavidalą. Taip gimė aštuonių temų apartamentai – apie architektūrą, scenografiją, parfumeriją, baletą, fotografiją, tapybą, poeziją ir muziką,“ – pasakoja Vaiva, kuri šį sumanymą vadina savo „dekretinių atostogų projektu“. Prieš pat dukrytės gimimą įsigytas apleistas pastatas turėjo būti prikeltas naujam gyvenimui sukuriant kokybišką architektūrą, tačiau tuo metu apie viešbučio ar restorano kūrimą minčių nebuvo.
Pamažu projektas organiškai augo, o pati rinka – unikalių erdvių ir sveiko maisto Kaune pasigendantys žmonės – įkvėpė pasiūlyti ryškų ir išskirtinį veidą turintį produktą – namą, kuriame telpa skirtingos ir inspiruojančios erdvės, skatinančios turiningai praleisti laiką.
Siekė nekurti imitacijos
Nemažą dalį idėjų padiktavo visiškai naujai suspindęs tarpukario Kaunas.
„Čia virė filantropų ir menininkų veikla, kavą jau anuomet gėrė su migdolų pienu, o restoranai maistą pristatydavo į namus, nors net kanalizacija mieste buvo įvesta vos 1924. Labiausiai mane sužavėjo tarpukario bruožas visose srityse senas tradicijas derinti su moderniais Vakarų kultūrų atradimais. To paties siekiame ir šiame projekte, kurdami sinergiją tarp senų jaukių daiktų ir modernių, svečio viešnagę praturtinančių technologijų. Tarpukario nenorėjome imituoti – ant sienų nekabinome senų paveikslų ir nestatėme artdeco baldų. Siekėme išgryninti esmines vertybes, to meto gyvenimo būdą ir jam suteikti modernų pavidalą. Netikime imitacija. Tikime modernaus miesto kūrimu nepamirštant istorijos,“ – sako projekto autorė.
Nuotrauka: Lobby baras.
Štai įžengusius į scenografo apartamentus, svečius pasitiks Liudo Truikio namų ir Tolimųjų Rytų dvasia – vietoje įprastų krėslų prisėsti kvies persiškas kilimas ir garuojanti matcha arbata. Architekto apartamentai eklektiškomis formomis baltame fone primins legendinę baltąją vilą. O solisto apartamentai priblokš privačiu gyvo garso fortepijono koncertu tiesiog jūsų kambaryje, o vonioje pasiūlys išbandyti pagal Kipro Petrausko vardinio muilo formulę sukurtą muilo gabalėlį.
Novatoriškumas, tvarumas ir partnerystės su lietuviškais verslais
Kai kurias novatoriškas idėjas viešbutyje padiktavo pačios erdvės ir noras gyventi tvariai – tarkime, vieną ir tą pačią erdvę pritaikant skirtingoms veikloms skirtingu paros metu. Pavyzdžiui, viešbučio skalbykla atsidūrė amfiteatrinėje rūsio erdvėje, kuri nuostabiai tiko kino teatrui sukurti. Taigi rytais čia skalbiami rankšluosčiai, o vakarais susiburia svečiai privatiems vakarams kino teatre arba jaukioms šventėms ir degustacijoms draugų būryje.
„Kita vertus, tai, kas novatoriška pas mus, Lietuvoje, svetur jau įprasta ir kasdieniška. Pavyzdžiui, stogo terasomis yra nukloti visi Ciūricho, Venecijos, Vienos ir kitų senamiesčių stogai. Tad pažinti miestą ne iš gatvės, o pakilus virš jos, kviečia mūsų stogo terasa, kuri dovanoja jaukią Kauno panoramą gurkšnojant rytinę kavą ar atsipalaiduojant vakare po darbų,“ – apie idėjas pasakoja viešbučio šeimininkė.
Nuotrauka: stogo terasa.
Be to, tvarios idėjos skatina atsigręžti ir į partnerystes su vietos verslais bei kūrėjais: ant viešbučio koridorių sienų eksponuojami lietuvių dailininkų darbai, kuriuos svečiai gali įsigyti. Viešbučio lovose – aukščiausios rūšies lietuvių gamintojų čiužiniai, o restorane netrukus bus tiekiama lietuviškų ūkių produkcija. „Juk patys čia maitinamės – tad keliame itin aukštus standartus restorano patiekalams. Be to, norėjome pabėgti nuo tradicinių viešbučių švediško stalo pusryčių, todėl kūrėme maistingą ir sezonišką meniu,“ – sako V. Mažonė.
Nuotrauka: pusryčiai.
Paklausta, kokie didžiausi iššūkiai lydėjo šį ambicingą sumanymą, Vaiva sako, kad senas namas ir jo neįprastos erdvės išties pateikė ne vieną siurprizą, be to, procesus lėtino pandemija, tad teko įdėti kur kas daugiau jėgų, pastangų ir laiko, nei tikėtasi iš pradžių. Viską atpirko rezultatas ir turtingos naujos patirtys, davusios labai daug tiek pačiai architektei, tiek naujajam viešbučiui.
„Tikiu, kad „Bōheme House“, taps naująja Konrado kavine, po vienu stogu suburiančia autentiškas asmenybes naujoms pažintims ir kokybiškam laikui kartu,“ – šypsosi kaunietė.
The post Modernaus miesto kūrimas nepamirštant istorijos appeared first on Kaunas IN.
