2021 09 22
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio – liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, labiausiai išaugo nekoncentruoto pieno ir grietinėlės eksportas. Šių produktų į kitas šalis išvežta net 27,3 proc. daugiau. Daugiausia – į kaimyninę Lenkiją ir Ukrainą.
Augo ir pasukų bei rūgpienio (8,3 proc.), išrūgų (10,6 proc.) bei sūrių ir varškės (1,8 proc.) eksportas, tačiau krito sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejų (53,4 proc.) bei koncentruoto pieno ir grietinėlės (18,3 proc.) eksporto dalis. Dėl to bendras Lietuvos pieno produktų eksportas šių metų sausio – liepos mėnesiais (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), padidėjo 1,1 proc.
Pienas ir jo gaminiai pasiekia net 77 pasaulio valstybes, labiausiai šų produktų laukiama Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje. Iš viso šių metų sausio – liepos mėnesiais buvo eksportuota 193 137,6 tonų pieno ir jo produktų už daugiau kaip 301 mln. Eur.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, nekoncentruoto pieno ir grietinėlės šiais mėnesiais eksportuota 91 006,6 tonos už beveik 86 mln. Eur. Koncentruoto pieno ir grietinėlės daugiausia išvežta į Lenkiją, Prancūziją, Alžyrą, Libiją ir Vietnamą. Eksportuota 24 507 tonos šio produkto už 47,3 mln. Eur.
Pasukų ir rūgpienio daugiausia išvežta į Latviją, Vokietiją. Iš viso eksportuotos 4 148 tonos už 6,5 mln. Eur. Jogurto išvežta 729,8 tonos už 1 mln. Eur.
Išrūgų – 40 404,8 tonos už 41,6 mln. Eur. Išrūgų miltelių – 26 580 tonos už 16,7 mln. Eur.
Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai daugiausia išvežami į Latviją ir Vokietiją, tačiau yra vertinami ir kitose šalyse. Iš viso šių pieno produktų išvežta 2 369,5 tonos už 9,6 mln. Eur.
Lietuviški sūriai ir varškė daugiausia keliavo į Italiją, Latviją, Jungtines Amerikos Valstijas. Iš viso šių produktų eksportuota 30 701,6 tonų už daugiau kaip 110 mln. Eur.
Lietuviškus ledus labiausiai pamėgo Lenkijos ir Vokietijos gyventojai. Iš viso eksportuota 16 444,1 tonos ledų į įvairias pasaulio šalis už 41,3 mln. Eur.
Didėjo importuoto ir eksportuoto žalio pieno kainos
Šių metų liepos mėnesį 22,2 proc. pakilo vidutinė eksportuoto žalio pieno kaina. Ji siekė 359,08 Eur už toną, o praėjusių metų liepą – 293,76 Eur už toną. Tokia už eksportuojamą pieną siūloma kaina skatino pieno gamintojus parduoti žalią pieną ne vidaus rinkoje, o ieškoti galimybių jį išvežti.
13,8 proc. padidėjusi vidutinė importuoto pieno kaina (326,76 Eur už toną 2021 m. liepos mėn., 286,98 Eur už toną 2020 m. liepos mėn.) skatino pieno perdirbėjus supirkti jo daugiau Lietuvoje, o ne užsienio rinkose. Eksporto ir importo kainų pokyčiai buvo viena iš priežasčių, kodėl kilo pieno supirkimo kainos Lietuvoje.
Vidutinės importuoto ir eksportuoto pieno kainos yra didesnės už Lietuvoje pagaminto žalio pieno supirkimo kainas, tad tai turėjo įtakos žalio pieno supirkimo kainų augimui Lietuvoje.
Pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir kitose šalyse
Lietuvoje pieno supirkimo kainos, palyginti su Europos Sąjungos vidutine kaina, šiemet šoktelėjo į viršų. Pieno supirkimo kainos Lietuvoje artėja prie Europos Sąjungos vidurkio – 2019 m. ir 2020 m. liepos mėn. jos siekė 77,5 proc. ES vidurkio, o šių metų liepą – jau 81,5 proc. vidurkio.
Nepaisant spartaus pieno supirkimo kainų kilimo, prasidėjusio 2020 m. viduryje, Lietuvoje pieno supirkimo kainos 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo mažesnės nei Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Štai šiemet rugpjūčio mėnesį pieno supirkimo kainos Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, padidėjo 18,2 proc., Latvijoje – 14,9 proc., Estijoje – 12,4 proc., o Lenkijoje – 5,5 proc.
Toks ES pieno supirkimo kainų didėjimas siejamas su išaugusia paklausa pasaulio rinkose. Šiuo metu stebimas ir daugelio kitų žaliavų kainų didėjimas.
Pieno produktų gamyba
Šių metų sausio – liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, labiausiai augo pieno konservų ir valgomųjų ledų gamybos apimtys.
Pieno konservų buvo pagaminta beveik 25 proc. daugiau, o ledų – daugiau kaip 18 proc. Grietinėlės buvo pagaminta 10,3 proc., grietinės, grietinės ir augalinių riebalų mišinio – 2,5 proc., nebrandinto ir rūgpienio sūrių bei varškės sūrelių – 4,5 proc., sausų pieno, pasukų ir išrūgų produktų – 11,9 proc. daugiau.
Mažiau pagaminta sviesto (36,2 proc.), nelydytų ir lydytų sūrių (14,5 proc.), varškės, varškės ir augalinių riebalų mišinio (5,2 proc.), jogurto (2,6 proc.), rūgpienio, kefyro (0,3 proc.) bei pieno (3,7 proc.).
