Šiandien nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva surengtas kultūros forumas „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“. Jame aptartos svarbiausios aktualijos, išskirtinę vertę turinčių UNESCO Pasaulio paveldo vietovių Lietuvoje apsaugos juridiniai aspektai, valdysenos problemos, įveiklinimo, tyrimų, edukacijos, bendruomenių įtraukimo klausimai.
Forumu siekta atkreipti dėmesį į reikšmingas sukaktis: šiemet minime Lietuvos įstojimo į UNESCO 30-metį, o kitąmet sukaks 30 metų, kai mūsų šalis prisijungė prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos. Tačiau jos nuostatai vis dar neintegruoti į nacionalinę Lietuvos teisę. Siekiant paspartinti šios problemos sprendimą forume buvo pristatyta keletas galimų teisinio reglamentavimo būdų ir nuspręsta suburti darbo grupę, kuri iki vasaros pateiktų savo pasiūlymus.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje pirmą kartą įtvirtintas principas, kad pasaulio paveldas priklauso visai žmonijai, o atsakomybė už jo objektų išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms tenka ne tik konkrečiai šaliai, kurioje tie objektai yra, bet ir visai tarptautinei bendruomenei.
„Nors UNESCO viešojoje erdvėje dažnai bandoma pateikti kaip apribojimų rinkinį, džiaugiuosi, kad vis dažniau suvokiame, jog ši organizacija siejama su didžiule garbe, galimybėmis ir turizmo potencialu. Kalbėdami apie UNESCO dažnai kalbame apie paveldą, bet dažnai užmirštame, kad ši organizacija apima platesnį temų spektrą.
Džiugu, kad šiandienos diskusijoje vyravo supratimas kalbant apie UNESCO labiau akcentuoti darnų vystymąsi, kokybę, kurie yra nesvetimi šiuolaikinei visuomenei ir valstybei. Taigi kviečiu UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją įvertinti kaip didžiulę galimybę žengti reikšmingą žingsnį į priekį, galimybę iš naujo įvertinti Pasaulio paveldo statuso reikšmę ir ją lydinčią atsakomybę“, – kalbėjo ministras S. Kairys.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. Į šį statusą taip pat pretenduoja Kauno modernizmo architektūra.
EPA-ELTA nuotrauka
