Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
Menu Close
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Renginiai
  • Grupės
Search for:

Prisijungti

Lost your password?

Not Registered? Sign up

Recover Password

Already registered? Signin

Registruotis

  • Date of birth

Already registered? Signin

KTU mokslininkai: investuoti reikia ne į skaitmenines madas

  • 2022-05-25
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Technologijos
Dalinkitės

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTUEVF) profesorius Mantas Vilkas ir doktorantas Gediminas Marcinkevičius

Visi sutaria dėl skaitmenizacijos svarbos. Tačiau skaitmenizavimo sprendimų gausa, gairių trūkumas apsunkina įmonių skaitmeninę transformaciją. Vietoje to, kad blaškytis tarp skaitmeninių technologijų ir madų, verta susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos – vystymą. Be to, tinkamai pasirinkus jų vystymo eiliškumą įmonės juos gali išvystyti greičiau ir su mažesnėmis investicijomis.

Pastaruoju metu iššūkių įmonėms netrūksta. „Covid-19“ pandemija sutrikdė tiekimo grandines, perkėlė daugelį veiklų į virtualią erdvę. Neišprovokuotas Rusijos karas Ukrainoje negrįžtamai uždaro dalį rinkų, brangina žaliavas. Įmonės vėl atsisuka į skaitmenizavimą, nes klientai – online, o skaitmeninės technologijos leidžia taupyti kaštus.

Glumina siūlomų sprendimų gausa

Mantas Vilkas
Mantas Vilkas

Skaitmeninė transformacija nusako įmonės produktų ar paslaugų, veiklos sistemos bei tiekimo grandinės permąstymą pasitelkiant skaitmenines technologijas. Tačiau rekomenduojamų skaitmeninių sprendimų gausa glumina įmones. Įmonės nežino, kurias iniciatyvas diegti, nuo ko pradėti. Papildytos realybės, daiktų interneto platformų, imitacinio modeliavimo, 3D spausdinimo sprendimų tiekėjai teigia, kad be šių technologijų įmonės perspektyvos miglotos. Jiems nenusileidžia virtualių asistentų, internetinių parduotuvių ir CRM sistemų konsultantai.

Vietoje to, kad susitelkti į skaitmenines technologijas, verčiau susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos – vystymą. Šie gebėjimai leis įmonei žingsnis po žingsnio perkurti produktus, procesų sistemą bei tiekimo grandinę. Dėmesio centre atsiduria ne konkreti skaitmeninė technologija, o universalūs augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos, kuriuos įmonė gali pasitelkti įvairiausiais tikslais.

Keturi svarbiausi gebėjimai

Augmentacijos gebėjimas leidžia išplėsti įmonių darbuotojų gebėjimus atlikti užduotis, dažniausiai, pasitelkiant programinės įrangos sprendimus. Pirmiausia įmonės pasitelkia programinę įrangą pagrindiniams procesams valdyti. Vėliau kuriamos, įsigyjamos įvairios aplikacijos, kurios palaiko administracinius ir pagalbinius procesus.

Pavyzdžiui, gamybos įmonės pirmiausia diegia ERP sistemas gamybos planavimo procesams suvaldyti. Lygiagrečiai investuoja į programinę įrangą palaikančią apskaitos sistemas. Tuomet perka CAD sprendimus projektavimo procesams vykdyti. Galiausiai ateina laikas sandėliavimo sistemoms ir įvairiems kitiems pagalbiniams ir administraciniams procesams.

Diegiant šias sistemas kaupiasi patirtis, žinios, formuojasi įgūdžiai sudarantys augmentacijos gebėjimą. Pirmi projektai sekasi sunkiai, tačiau kuo toliau – tuo lengviau tampa pasitelkti naują programinę įrangą. Tai signalizuoja apie augmentacijos gebėjimo potencialo išvystymą.

Antras universalus skaitmenizacijos gebėjimas – tai integracijos gebėjimas. Integracijos gebėjimas leidžia susieti technologijas ir darbuotojus per belaidžio ryšio tinklus ir sudaro prielaidas dalintis duomenimis bei informacija įmonės viduje ir su tiekimo grandinės dalyviais. Šiame etape  IT sprendimais integruojami vidiniai įmonės procesai. Informacija iš pardavimų proceso, greičiau ir sklandžiau pasiekia pirkimų procesą ir t.t. Tobulinami apsikeitimo informacija tarp įmonės ir pagrindinių klientų ir tiekėjų būdai. Taip ilgainiui formuojasi integracijos gebėjimas.

Analitikos gebėjimas – tai trečiasis universalus skaitmenizacijos gebėjimas. Analitikos gebėjimas sudaro prielaidas rinkti įmonės veiklos ir aplinkos duomenis ir paversti juos vertingomis įžvalgomis bei įmonei tinkamomis veiksmų gairėmis. Procesus palaikančios programinės įrangos duomenų bazėse susikaupia vis daugiau duomenų. Pirmiausia įmonės naudoja šiuos duomenis įsivertinti procesų ir įmonės pasiekimams. Vėliau ima prognozuoti produktų paklausą, klientų nubyrėjimą lemiančius veiksnius. Galiausiai, gebėjimui vystantis, gali imtis imasi sudėtingų problemų modeliavimo, siekiant surasti jų priežastis, projektų.

Paskutinysis automatizacijos gebėjimas sudaro prielaidas darbuotojų atliekamas veiklas keisti mašinų darbu. Tam, priklausomai nuo įmonės, pasitelkiami robotikos, 3D spausdinimo sprendimai, arba mašininio mokymosi algoritmai. Išvystyti šį gebėjimą sudėtinga, tačiau įmonės įvaldę automatizacijos gebėjimą sudaro prielaidas automatizuoti vis daugiau fizinio darbo ir pagalbinių veiklų. Pavyzdžiui, dalis algoritmų pasiūlys geriausius darbuotojus atlikti užduotims. Kiti algoritmai nepailstamai stebės įrenginių darbą ir prognozuos įrangos gedimus. Kokybės kontrolę vykdys ne darbuotojai, o vaizdų atpažinimo algoritmai.

Augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos gebėjimai yra universalūs nepriklausomai nuo veiklos srities ar sektoriaus. Tačiau ar yra skirtumas, kaip juos vystyti? Mūsų atliktas tyrimas parodo, kad – taip.

Tyrimas patvirtino naudą

Siekiant nustatyti paplitusias augmentacijos, integracijos, analitikos bei automatizacijos gebėjimų paplitimą bei jų vystymo būdus buvo pasitelkti 798 Vidurio ir rytų Europos gamybinių įmonių duomenys apie jų taikomas skaitmenines technologijas ir šių technologijų diegimo pradžios įmonėse metus. Tik 153 įmonės buvo išvystę visus keturis gebėjimus. Pasitelkiant procesų tyrybos mašininio mokymosi algoritmą buvo nustatyta, kokiu eiliškumu įmonės vystė šiuos gebėjimus (1 lentelė).

Gauti duomenys atskleidžia, kad populiariausia gebėjimų vystymo seka apima augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos gebėjimų vystymo eiliškumą. Tokiu būdų gebėjimus vystė 18,3% visų organizacijų.

1 paveiksle matome, kad pradėjus vystyti augmentacijos gebėjimą, vidutiniškai po 21,9 mėnesių įmonės pradėjo vystyti integracijos gebėjimus. Tuomet po 30,9 mėn. ėmėsi vystyti analitikos gebėjimus ir galiausiai po 18,4 mėnesių susitelkė į automatizacijos gebėjimais.

KTU informacija

 

Panašūs straipsniai:

Ūkininkams ir vėl nepalankus sezonas – viską brangins

2022-06-26

Globėjų dieną Kaunas minės visą savaitę – laukia turininga renginių programa

2022-06-26

Premjerė jautri, Kauno meras turi konkurentų (?), opozicija loja, bet nekanda

2022-06-26

G-7 šalys uždraus aukso importą iš Rusijos

2022-06-26

Kaune karys galimai nuskriaudė moterį

2022-06-26

Pašaukti laisvei 13 eilinis sekmadienis

2022-06-26

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt

Copyright © 2022 Kauniečiams kasdienės naujienos

wpDiscuz