Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistų, atlikusių ekspertinę Lietuvos lošimų rinkos analizę, teigimu, jų atliktoji studija yra vienas iš nedaugelio bandymų objektyviai atvaizduoti daugialypį Lietuvos lošimų rinkos poveikį ekonomikai ir socialiniam gyvenimui.
Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko, nors pasaulyje azartiniai lošimai yra viena specifinio verslo rūšių, (beje, augančių), Lietuvoje ji nepagrįstai „demonizuojama“, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu KTU ekonomistų atlikta „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studija“ yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, prie kurio dirbo penkių žmonių komanda. Studijoje vertinama esamos lošimų rinkos situacija Lietuvoje, ji lyginama su pagrindinėmis tendencijomis, vyraujančiomis lošimų sektoriuje Europoje. Studijoje yra analizuojama politinė ir teisinė Lietuvos lošimų rinkos aplinka, aprašomos institucijos, vykdančios lošimų ir loterijų veiklos priežiūrą. Taip pat, siekiant įvertinti galimas sektoriaus vystymosi tendencijas mūsų šalyje, yra apibendrinama naujausia informacija apie rinkos dydį, struktūrą, rinkos dalyvių finansinį pajėgumą.
„Daugumoje Vakarų valstybių azartiniai lošimai yra laikomi viena iš laisvalaikio praleidimo formų. Ji tampa rizikinga tik tada, kai žmogus turi polinkį į priklausomybę“, – teigia viena studijos autorių tyrėja Agnė Gadeikienė.
Informacijos apie tikrąją lošimų rinkos situaciją šalyje – trūksta
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu nepriklausomų ekspertų – KTU tyrėjų – atlikta lošimų rinkos studija parodė, jog duomenų apie realią lošimų rinkos situaciją Lietuvoje trūksta.
„Nėra įdiegta stebėsenos priemonių, kad būtų galima matuoti azartinių lošimų mastą, visuomenės požiūrį į lošimą, jo sukeliamų problemų lygį. Nėra matuojamas lošimų paplitimas, nėra kaupiama priklausomybių nuo lošimų atvejų statistika“, – vardija viena iš studijos tyrėjų Agnė Gadeikienė.
R. Krušinsko teigimu, paradoksalu tai, kad nesant pakankamai prieinamų duomenų, situacija iš anksto nupiešiama neigiamai.
„Neadekvatus lošimų verslo pateikimas tarsi leidžia suprasti, jog lošimų poveikis visuomenei yra tokio paties masto, kaip alkoholizmo ar emigracijos, nors tai yra labai toli nuo tiesos. Tam, kad Lietuvoje galėtume kalbėti apie racionalius ekonominius ir reguliavimo sprendimus, reikia juos grįsti objektyvia informacija, o ne išankstinėmis nuostatomis. Kai tokia informacija neprieinama, kyla klausimas, kam reikalinga ir kam naudinga ją dažniausiai neigiamai interpretuoti“, – svarsto profesorius R. Krušinskas, KTU EVF Finansų katedros vedėjas.
Pasak jo, yra nemažai laisvalaikio veiklų, pavyzdžiui vandens slidžių sportas, kurios yra rizikingos, suteikia adrenalino, vadinasi, gali sukelti ir priklausomybę, o į įrangos įsigijimą ar nuomą tenka nemažai investuoti.
Lošimų rinkos reguliavimas – vienas iš svarbių iššūkių valstybei
„Daugelyje Vakarų Europos valstybių griežčiau reguliuojamos pačios rizikingiausios lošimų paslaugos, kurias dažniausiai teikia lošimo namai (kazino). To priežastis: statymų ir laimėjimų dydžiai lošimo namuose neribojami, o rezultatas – labai greitas. Todėl pastebima tendencija – kuo valstybė labiau išsivysčiusi, turinti gilias šios srities tradicijas, tuo lošimo namų (kazino) skaičius jose yra mažesnis. Reguliuojant ne tokius rizikingus lošimus pasirenkamas liberalesnis modelis, kai tam tikru lygmeniu ribojami lošimų parametrai, tačiau prieiga prie tokių lošimų yra paprastesnė“, – teigia A. Gadeikienė.
Europos valstybės pasirenka skirtingas azartinių lošimų reguliavimo sistemas, tačiau iš esmės tai – valstybės monopolija arba licencijavimas. Manoma, kad monopolinė azartinių lošimų reguliavimo sistema verslui mažina galimybes vystytis ir konkuruoti. Be to, kai kurių mokslininkų teigimu, ji gali skatinti nelegalių lošimų rinkos augimą.
Pasak KTU EVF profesorės Daivos Dumčiuvienės, Europos Komisija azartinius lošimus priskiria paslaugų sektoriui, kurio veikimo principas yra grindžiamas laisve steigtis ir teikti paslaugas. Nacionalinės reguliavimo sistemos turi atitikti ES teisę, nors valstybėms narėms suteikiama laisvė nustatyti su azartiniais lošimais susijusius tikslus.
„Pastaruoju metu internetiniai lošimai tampa aktualūs dėl jų tarpvalstybinio pobūdžio bei technologinių galimybių plėtros. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje įvardinami aktualūs klausimai, skatinamas tarptautinis institucijų bendradarbiavimas“, – teigia D. Dumčiuvienė.
Loterijos – pats nuostolingiausias azartinis lošimas žmogui
Profesorė D. Dumčiuvienė ragina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje visų rūšių azartinių lošimų veikla reglamentuojama tais pačiais teisės aktais, neatsižvelgiant į didesnę prasilošimo riziką bei pavojingumą socialine ir sveikatos prasme: „Nors pasaulyje loterijos laikomos viena iš azartinių lošimų rūšių, Lietuvoje jos nėra įstatymiškai priskirtos azartiniams lošimams, todėl, matomai, joms nėra taikomi iš esmės jokie papildomi reikalavimai.“
Pasak tyrėjos Rasos Norvaišienės, būtent per visuomenės požiūrį į loterijas bei rinkos reguliavimo trūkumą šioje srityje, atsiskleidžia neadekvatus lošimų rinkos vertinimas mūsų šalyje – loterijos bilietų galima įsigyti bet kur, neribojamas šių paslaugų vartotojų amžiaus; juos net ir nuolat perkantys žmonės nelaikomi turintys priklausomybę. Tačiau, iš tiesų, žiūrint iš vartotojo požiūrio taško, būtent loterijos lošėjai gauna pačią mažiausią finansinę grąžą iš savo investicijų.
„Tik 50 proc. loterijose surenkamų pajamų skiriama išlošimo fondui, kai, tuo tarpu, lošiant A kategorijos automatais laimėjimams realiai skiriama 76 proc. surinktų pajamų, iš B kategorijos automatų pajamų išlošimams grįžta 83 proc., o lažybose – beveik 94 proc.“, – teigia R. Norvaišienė.
Be to, mokslininkė atkreipia dėmesį, kad loterijos Lietuvoje valdomos galimai monopolisto, užimančio ženklią rinkos dalį, t.y. daugiau nei 90 proc. Nuo jo gautų pajamų skiriami 8 proc. labdarai yra menka dalis, ypač palyginus su kitomis ES šalimis, kur visuomeniniams projektams, sporto, kultūros ir kitų visuomenei svarbių sričių rėmimui loterijų organizatoriai skiria vidutiniškai 28 proc. pajamų.
Iš Baltijos valstybių – Lietuvoje lošimų rinka mažiausia ir nuosaikiausia
Pasak tyrėjų, Rytų Europos šalys pakankamai skiriasi savo vykdoma lošimų reguliavimo politika. Tarpusavyje skiriasi ir Baltijos šalių lošimų rinkos.
Pavyzdžiui, Latvijoje veikia 5 kazino, Lietuvoje – 18. Latvijoje veikia 320 lošimo automatų salonų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lietuvoje, tačiau lažybų punktų čia daug mažiau nei Lietuvoje: 42 palyginti su 168. Nei Estijoje, nei Latvijoje nėra riboto laimėjimo, arba B kategorijos, lošimų automatų; Estijoje lošimų automatų salonai prilyginami kazino, kurių šioje šalyje yra apie 60. Ženklūs skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos pastebimi ir analizuojant lošimų automatų skaičių: 2016 m. pradžioje Latvijoje veikė 8701 A kategorijos lošimų automatų, o Lietuvoje A ir B kategorijos lošimų automatų veikė daugiau nei dvigubai mažiau (4239) (Lošimų priežiūros tarnybos duomenys).
Turinti didžiausią gyventojų skaičių iš trijų Baltijos valstybių, Lietuvos lošimų rinka yra ne tik mažiausia, tačiau ir nuosaikiausia: turime ir mažesnį skaičių lošimo automatų, ir dalis jų yra B kategorijos – riboto laimėjimo.
Lietuviai lošimams išleidžia ženkliai mažiau nei kitos šalys
KTU ekonomistų atlikta studija parodė, jog po 2008-2009 metų krizės daugelis Europos ir kitų regionų valstybių azartinių lošimų rinką pradėjo traktuoti kaip vertingą pajamų šaltinį, kuris skatina ekonomikos vystymąsi ir leidžia gauti nemažas pajamas iš surenkamų mokesčių.
„Tose šalyse, kuriose azartiniai lošimai yra įprasta laisvalaikio praleidimo forma, į ją žiūrima kaip į normalią verslo rūšį, kuri į šalį pritraukia turistus, plečia laisvalaikio paslaugų spektrą, sukuria papildomas darbo vietas“, – teigia profesorius R. Krušinskas.
Pasak R. Norvaišienės, lietuviai gerokai atsilieka pagal azartiniams lošimams išleidžiamus pinigus: „Per metus vienam asmeniui tenkanti suma siekia 27-30 eurų, tuo tarpu ES šalyse ši suma vidutiniškai yra 187 eurai, o tokiose valstybėse, kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Italija, Malta, Suomija, Airija, vieno suaugusiojo vidutinės išlaidos azartiniams lošimams viršija 400 Eurų.“
Docentė primena, jog neretai, diskutuojant apie azartinių lošimų ir loterijų verslą, pamirštamas tas faktas, kad iš jo yra remiamos sporto, kultūros, švietimo, sveikatos ir kitos visuomenei svarbios sritys.
