Visi esame patyrę mėgstamiausio maisto „išaugimą“ arba priešingą situaciją, kai nuo mažens nekęstas produktas, suaugus tampa mėgstamiausias. Pavyzdžiui, nemažai vaikystės smaližių dabar mieliau renkasi sūrius ar aštrius užkandžius. Kiti be vaikystėje nekęstų alyvuogių ar kavos dabar negali įsivaizduoti savo kasdienybės. Kas lemia tokius pokyčius?
Mėgstamiausius produktus lemia amžius
Skonis – kompleksinis pojūtis. Maisto vaizdas mums nusako, ar jis atrodo vertas valgymo. Kai valgome, uoslė ir pačio maisto tekstūra susideda į bendrą skonį. Evoliuciniu požiūriu mūsų skonio pojūtis sako, ką turėtume suvalgyti, o ką – išspjauti. Uoslė buvo sutverta tam, kad suprastume, kas tas maistas ir galėtume vėliau jį rasti. Šis pojūtis dar papildomai sustiprina skonį. Įsivaizdavimui galite prisiminti paskutinį kartą, kai turėjote slogą. Uoslės nebuvimas tikrai paverčia patiekalų skonius blankesniais.
Amžius – pagrindinis veiksnys, lemiantis, ką mėgstame ir ko ne. Skonio receptoriai atsinaujina kas 2 savaites, o mums augant dar ir mažėja jų jautrumas. Žinoma, drastiškų pokyčių galima tikėtis tik senatvėje. Vaikai turi maždaug 10 000 skonio receptorių, suaugę žmonės – apie 5000, o senyvo amžiaus asmenys dar mažiau. Skonio receptoriai padeda jausti 5 pagrindinius skonius: saldumą, sūrumą, rūgštumą, kartumą ir umami.
Kadangi suaugę žmonės ne taip jautriai reaguoja į skonius, tai leidžia plėsti skonių akiratį. Senstant skonis tampa labiau prisiminimų dalyku, o ne fizine reakcija. Tad nenuostabu, kad mažieji taip bjaurisi mamos patiektais burokėliais ar žiediniais kopūstais, o vyresnieji juos valgo su malonumu. Tiesa, jautrumas nėra vienintelis faktorius, lemiantis, kaip mums patiks patiekalas. Čia dalyvauja ir kultūriniai dalykai: poveikis, motyvacija, susidomėjimas.
Vaikų abejingumas kavai ir meilė cukrui
Kuo jaunesnis žmogus, tuo stipresni jo pojūčiai. Tad vaikai pasižymi ne tik dideliu jautrumu spalvoms bei tekstūroms, bet ir itin jautria uosle. Tai taip pat daro įtakos jų mėgstamiems valgiams. Neįtikėtinas ir mažųjų jautrumas skoniams. Šiuo požiūriu vaikai nepralenkiami – ypač stipriai jie jaučia kartumą. Nieko stebėtino, kad daugelis vaikų, gavę bent liežuvio galiuku lyžtelėti kavos, iškart susiraukia. Įdomu tai, kad nėščios moterys taip pat tampa jautresnės kartumui. Užaugę dauguma žmonių pasikeičia – tampa didžiausiais kavos fanais. Taip yra dėl to, kad kava – įgytas skonis, kaip ir daugelis kitų maisto produktų: avokadų, alyvuogių, pasukų. Kokybiškos kavos produktų, patenkinsiančių kiekvieno poreikius, galima rasti internetinėje parduotuvėje.
Tai, kad vaikai jaučia didelį cukraus troškimą, daugiausiai lemia biologiniai faktoriai. Augantiems organizmams reikia kuo daugiau energijos, o tai reiškia, kad vaikų gomurys yra pritaikytas daug energijos suteikiantiems produktams – bet kam, kur pilna cukraus. Ši medžiaga turi ypač daug kalorijų ir yra natūralus energijos šaltinis. Todėl vaikai taip trokšta medaus, saldumynų ar datulių. Įtakos turi ir tai, kad cukrus užgožia nemalonius skonius. Saldūs skoniai taip pat yra gamtos būdas pasakyti mums, kad valgyti – saugu.
Kaip keičiasi skonio ir kvapo sensoriai senstant?
Skonis ir kvapas eina koja kojon, o senstant šie pojūčiai blėsta. Sulaukus 60, pradeda mažėti skonio receptorių dydis ir skaičius. Taip pat pradedama gaminti mažiau seilių, kas sukelia sausos burnos pojūtį ir irgi lemia, kaip pavyks mėgautis maistu. Jautrumas kiekvienam iš penkių skonių taip pat ima silpnėti. Skonio pojūtį naikina ir alkoholis bei rūkymas, cheminiai teršalai, kramtymo įpročiai. Tam įtakos turi net įvairūs receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Jei manote, kad vartojamų vaistų šalutinis poveikis yra skonio praradimas, pasikonsultuokite su gydytoju. Jei asmuo nešioja protezus, tai gali turėti neigiamos įtakos kramtymo ir maisto junginių skilimo kokybei. Tai sumažina maisto junginių ištirpimą seilėse ir susilpnina kontaktą su skonio receptoriais.
Kvapo pojūtis keistis pradeda sulaukus 70. Jis silpnėja, nes nosies ertmėje sumažėja nervų galūnių ir gleivių. Tyrimai pateikia įdomius rezultatus – aromatai, kuriuos prarandame senstant, priklauso nuo teršalų ar virusų poveikio aplinkai. Ir kvapas, ir skonis daro įtaką ne tik apetitui, bet ir bendravimo įpročiams. Galite būti mažiau linkęs susitikti papietauti su draugais, jei nebeišeina mėgautis maistu.
Senyviems žmonėms, kurie trokšta vėl gardžiuotis maistu, patariama patiekalus paįvairinti žolelėmis ir prieskoniais, o ne druska ar cukrumi, kas gali būti pavojinga sveikatai. Galite pridėti česnako į bulvių košę arba marinuoti mėsą. Rūgštūs skoniai, tokie kaip citrina, pagausina seilių kiekį. Atsižvelkite ir į patiekalo spalvas – pridėkite spalvingų daržovių: morkų, brokolių, pomidorų. Intensyvios spalvos padės pajusti intensyvesnį skonį. Maisto temperatūra taip pat turi įtakos – kai kuriems žmonėms šalti patiekalai turi sodresnį skonį nei karšti. Jei valgydami jaučiate metalo skonį, apsvarstykite medinių ar plastikinių įrankių alternatyvą.
Taigi pagrindinė priežastis, kodėl augant keičiasi skonis, yra amžius. Reiktų nepamiršti, kokie veiksniai daro įtaką skonio pojūčio kitimui. Juk jį lemia ne tik fizinės, bet ir kultūrinės priežastys. Štai kodėl vaikystėje nekęsti produktai, užaugus tampa vienais skaniausių.
