Sausio 13-ąją, kaip ir visoje Lietuvoje, Kaune minima Laisvės gynėjų diena. Tai jau 31-osios Sausio 13-osios įvykių metinės.
Po jų mūsų šalyje jau užaugo visa karta žmonių, kurie gimė jau Laisvoje šalyje. Tad Sausio 13-oji tampa ne tik gyvąją atmintį bylojančių liudininkų data, bet ir istoriniu įvykiu iš praeities, kurio Lietuvos laisvosios epochos karta jau neprisimena. Daugumai tų laikų studentų, kurie tą šaltą sausį šildėsi prie Aukščiausios Tarybos aikštėje kūrenamų laužų, kurie gėrė aplinkinių gyventojų dalinamą arbatą ant Mažvydo bibliotekos laiptų, ar matė visą chaosą prie televizijos bokšto, šiandien yra gerokai per 50-ias dešimtis metų.
Nors prieš 31-us metus šie tragiški įvykiai vyko mūsų sostinėje, tačiau Kauno vaidmuo 20-o amžiaus pabaigoje atkuriant Lietuvos nepriklausomybę buvo itin svarbus. Šiame mieste visuomet buvo gyvos patriotinės nuotaikos. Na o tuomet, kai 1991 metų pradžioje Sovietų kariuomenė užėmė Spaudos rūmus, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, bei televizijos bokštą, Kaunas tapo mūsų šalies langu į pasaulį – transliacijos vyko iš Kauno.
Šių dienų kontekste Sausio 13-oji yra ne tik ta diena, kai pagerbiame žuvusius už mūsų laisvę. Tai data tapusi lūžio tašku, po kurio jau neliko kelio atgal. Tai tarsi naujos mūsų valstybės epochos pradžia. Tad ši data turėtų būti ne tik prie atminties laužų pasišildyti norinčių politikų, bet ir visų mūsų, piliečių šventė.