Ilgai trunkantis darbas kompiuteriu daro įtaką akių būklei. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. gydytoja oftalmologė D. Jarušaitienė teigia, kad ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną gali sukelti galvos skausmus, svaigimą ar net netikrą trumparegystę, vadinamą pseudomiopiją. Dr. D. Jarušaitienė sutiko papasakoti, kokius pratimus atlikti ir kokiais patarimais vadovautis siekiant išlaikyti gerą regą.
Dr. gydytoja oftalmologė D. Jarušaitienė pabrėžia, kad ilgai žiūrint į kompiuterio ekraną akis vargina ne vienas faktorius. „Akis prisitaiko matyti daiktus, keičiantis atstumui, kas yra vadinama akomodacija. Žiūrint į artimus daiktus, reikia didesnės laužiamosios galios nei žiūrint į nutolusius daiktus, tada akis „dirba“, arba kitaip akomoduoja, sutraukdama krumplyno raumenį. Ilgai žiūrint į artimus daiktus, krumplyno raumuo gali susitraukti ir nesugebėti atsipalaiduoti, taip sukeldamas akių nuovargio simptomus, galvos skausmus, svaigimą, pykinimą ar net netikrą trumparegystę – pseudomiopiją, kai dėl krumplyno raumens spazmo ryškiai nebematoma į tolį“, – vardina pašnekovė.
Kada reiktų sunerimti?
Anot gydytojos oftalmologės, ilgai dirbant kompiuteriu gali išsausėti akys. Tai pasireiškia akių paraudimu, regėjimo sutrikimais, sunkiu atsimerkimu rytais, „smėlio“ jausmu akyse ir akių skausmu mirkčiojant.
„Esant pastoviems akių išsausėjimo požymiams, reikia naudoti akių lašus, dirbtines ašaras ir užsiregistruoti į gydytojo oftalmologo konsultaciją“, – pataria specialistė.
Efektyvūs pratimai akims
Ilgai skaitant, naudojantis kompiuteriu ar kitais skaitmeniniais prietaisais, pertraukų metu gydytoja oftalmologė pataria atlikti paprastus, bet veiksmingus akių pratimus. „Reikėtų plačiai atmerkti akis ir žvelgti į tolį, paskui šiek tiek pabūti užsimerkus ir vėl atsimerkus žvelgti į tolį“, – pirmąjį pratimą įvardija dr. D. Jarušaitienė.
Kitas gydytojos oftalmologės siūlomas pratimas yra rekomenduojamas kartoti kelis kartus per dieną: „Pirmiausia užsimerkti ir nepasukus galvos užmerktomis akimis įsižiūrėti į tašką kairėje, tada dešinėje, vėliau – viršuje, tada apačioje – tai pakartoti penkis kartus iš eilės.“
Specialistė pataria atlikti dar vieną pratimą, padėsiantį pailsinti akis: „Užmerkus akis, 30 sekundžių jas sukti pagal laikrodžio rodyklę, vėliau – prieš laikrodžio rodyklę.“
Būtinos pertraukos
Gydytojos oftalmologės teigimu, norint, kad akys pailsėtų, patariama laikytis ir Amerikos akių draugijos rekomenduojamos taisyklės „20-20-20“:
„Rekomenduojama reguliariai daryti pertraukas kas 20 minučių mažiausiai 20 sekundžių akis nukreipiant į objektą, esantį mažiausiai 20 metrų atstumu.“
Dr. D. Jarušaitienė pataria į kompiuterio ekraną žiūrėti iš tinkamo atstumo: „Rekomenduojamas atstumas yra maždaug rankos ilgio – 50–60 centimetrų. Taip pat žvilgsnis į ekraną turėtų būti nukreiptas žemyn, t. y. žiūrint į kompiuterio ekraną, jis turėtų būti žemiau – viršutinis monitoriaus kraštas turėtų būti žiūrinčiojo į ekraną akių lygyje.“
Svarbus dažnas mirksėjimas
Gydytoja oftalmologė tikina, kad labai svarbu dažnai mirksėti: „Naudojantis kompiuteriu ir kitais skaitmeninio ekrano prietaisais, akys mirksi rečiau – tik 5–7 kartus per minutę. Dirbant kompiuteriu rekomenduojama mirksėti kuo dažniau. Pavyzdžiui, įprastai žmonės mirksi apie 15 kartų per minutę. Mirksint, ašaromis suvilgomas akies paviršius ir taip akys apsaugomos nuo išsausėjimo.“
„Galima užsiklijuoti ant monitoriaus priminimą dažniau mirksėti arba sumirksėti kaskart rašant ir paspaudus tarpo tarp žodžių klavišą. Jei tai nepadeda, kaip minėjau, reikia naudoti akių lašus, dirbtines ašaras“, – patarimais, kaip užkirsti kelią akių išsausėjimui, dalijasi dr. D. Jarušaitienė.
Elektroninių prietaisų poveikis akims
Dr. D. Jarušaitienė teigia, kad pastaruoju metu atlikta daug tyrimų tiriant mėlynosios šviesos spindulių, kuriuos skleidžia elektroniniai prietaisai, poveikį. „Šio spektro spinduliai gali sukelti akių nuovargį, geltonosios dėmės degeneracinius pokyčius ir miego ritmo sutrikimus, todėl nerekomenduojama išmaniaisiais prietaisais naudotis vakare. Siekiant apsaugoti akis nuo mėlynosios šviesos žalingo spektro spindulių, yra sukurti akinių lęšiai su apsaugine danga“, – pabrėžia gydytoja oftalmologė.
