„Padėti gėlių prie J. Naujalio paminklo reikia, bet dar svarbiau jį prisiminti kaip gyvą ir mūsų tautai ypatingą reiškinį“, – taip apie savo įžymųjį kraštietį kalbėjo žurnalistas Viktoras Trofimišinas Raudondvario pilyje vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje profesionaliosios lietuvių muzikos patriarcho, pedagogo, Lietuvos dainų šventės pradininko 150-osioms gimimo metinėms.
V. Trofimišinas daugiausia dėmesio skyrė Raudondvaryje gimusio J. Naujalio genealogijai, atskleisdamas daug įdomių faktų ne tik apie patį kompozitorių, bet ir jo giminę. Kompozitoriaus biografijos tyrinėtojas aptiko faktų, kurie leidžia manyti, kad J. Naujalio tėvas galėjo būti nesantuokinis grafo B. Tiškevičiaus sūnus. Panašias prielaidas, pasak V. Trofimišino, kelia ir Lenkijos mokslininkai.
Kaip žinoma, J. Naujalis buvo vedęs kunigaikščių kilmės lenkę Moniką Kryt. Turėjo penkis vaikus: Zigmą, Juozą, Jadvygą, Tadą, Zofiją.
J. Naujalio veiklos pėdsakų galima rasti ir Amerikoje – Bostone, Toronte, Brukline, Čikagoje, Detroite, Pitsburge, kur jis ne tik koncertavo, bet ir rinko aukas Lietuvos meno kūrėjų draugijai, palaikė aktyvų ryšį su išeivija. Apie tai pranešimą skaitė profesorė Danutė Petrauskaitė.
Apie Juozo Naujalio amžininkus ir bendražygius kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentė Dainora Merčaitytė. Konferencija vedė muzikologė Eugenija Žalienė. Renginį dar labiau sušildė Juozo Naujalio muzikos gimnazijos auklėtinių meniniai intarpai.
„Žinau, kad nemažai J. Naujalio kūrinių natų saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, tikėtina, kad jų yra ir užsienyje, privačiose kolekcijose. Neįsivaizduoju geresnės vietos šiems eksponatams, kaip čia, Raudondvaryje, kompozitoriaus gimtinėje“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Meras pasidžiaugė, kad J. Naujalio jubiliejui skirtų renginių ciklą pavyko surengti kartu su Raudondvario menų inkubatoriaus partneriais – Kauno valstybine filharmonija, Kauno valstybiniu muzikiniu teatru ir Kauno nacionaliniu dramos teatru. Į šiuos projektus atkreipė dėmesį ir Lietuvos Respublikos Seimas, 2019-uosius paskelbęs J. Naujalio metais, Kultūros ministerija, nacionalinis transliuotojas LRT.
„Nuoširdžiai dėkoju mūsų partneriams, atlikėjams, meno vadovams, dirigentams, muzikologams – visiems, kas gyvena J. Naujalio dvasia ir puoselėja jo kūrybą“, – kalbėjo V. Makūnas.
Pasibaigus konferencijai Raudondvario menų inkubatoriuje nuskambėjo dar vienas aukščiausio lygio koncertas. Puikią dovaną J. Naujalio jubiliejui parengė Justino Krėpštos vadovaujama Kauno valstybinė filharmonija.
J. Naujalio kūrinius atliko Kauno valstybinis choras (meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas prof. Petras Bingelis) ir Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas, vyr. dirigentas Constantine’as Orbelianas). Koncerte skambėjo Vidmanto Bartulio parengtos orkestruotės J. Naujalio kūriniams „Jaunimo giesmė“, „Missa in Honorem Sacrorum Vulnerum Christi“, orkestras atliko kūrinį „Svajonė“, choras a cappella – „Dainų dainelės”, „Už Raseinių, ant Dubysos“, „Ant kalno karklais siūbavo“, „Vasaros naktys“, „Putino daina“, „Lietuva brangi“. Klausytojai ovacijomis palydėjo ne tik atlikėjus, bet ir iš Ukrainos atvykusią J. Naujalio provaikaitę Sigitą Laurinaitytę-Dirgelienę.
