Į Kačerginę „atplaukusios“ tituluoto medžio drožėjo Raimondo Uždravio sūpynės, savo forma primenančios valtį, nėra vienintelė pastarųjų mėnesių permaina panemunio miestelyje. Čia jau baigiama įrengti automobilių parkavimo aikštelė su mažosios architektūros elementais, ir tai – tik didelių pokyčių startas.
Taps jaukia erdve
Aikštėje šalia Kačerginės sanatorijos „Žibutė“ atsiras elektromobilių įkrovos stotelės, dviračių saugojimo vietos. Siekiant išsaugoti rytinėje sklypo dalyje esantį pušynėlį, aplink jį bus suformuota ovalo formos granito trinkelių salelė. Čia bus pastatyti suoliukai su stalu. Kita poilsio zona su staliukais ir suolais bei geriamojo vandens fontanėliu suplanuota sklypo centre. Aikštę papuoš želdiniai, bus pastatytas informacinis stendas. Teritorijai apšviesti numatyta įrengti penkis šviestuvus, du jų bus su vaizdo stebėjimo kameromis.
„Įrengus aikštelę, šalia jos turėtų atsirasti šiuolaikiška autobusų stotelė ir nedidukas infocentras. Šiems darbams dar tik rengiamas techninis projektas“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Darbai užvirs kitąmet
Kitais metais Kačerginėje planuojama pradėti net tris stambius projektus: Kačerginės mokyklos rekonstrukciją, kompleksinį J.Janonio ir J.Zikaro gatvių sutvarkymą bei pažintinio tako prie Nemuno įrengimą.
„Didesnis dėmesys Kačerginei pradėtas skirti tuomet, kai jai kartu su Kulautuva ir Zapyškiu buvo suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Tam, kad pokyčiai vyktų sklandžiai ir nuosekliai, turėtume viena kryptimi orientuotą architektūrą ir kitus sprendinius, buvo pasitelkta projektuotojų įmonė UAB „Studija archispektras“, kuri įvertino tai, kas yra Kačerginėje ir pateikė viziją, kaip miestelis turėtų atrodyti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.
Pagrindiniu akcentu ir jungiamąja Kačerginės stilistikos grandimi architektai pasirinko kankorėžį. Kankorėžio luobelę primenanti rombo forma atsikartos ir bus naudojama kaip pagrindas klojant šaligatvius, atsispindės mažojoje architektūroje. Stilizuotais kankorėžiais taps ir aplinką darkantys bei nuobodūs inžineriniai statiniai: siurblinė, ESO apskaitos tinklas ir kiti. Atnaujinant miestelį, nebus nukirsta nė viena pušis. Organiškai susiklosčiusi jauki gamtinė aplinka bus estetiškai sutvarkyta ir apipavidalinta paslepiant tai, kas šiandien yra nepatrauklu akiai.
Tvarkoma dokumentacija
„Šiuo metu J.Janonio ir J.Zikaro gatvių techniniai projektai po pastabų jau antrą kartą pateikti ekspertizei. Projektuotojai tikisi, kad šią savaitę iš ekspertų gaus teigiamą išvadą. Tuomet jau galėsime teikti dokumentus statybos leidimui gauti. Skaičiuojama, kad sutvarkyti šias gatves kainuos apie 2,5 mln. eurų. Kai pradedi tokios apimties darbus, laukia kasdienis bendravimas su gyventojais ir iššūkiai“, – neslėpė M.Rikteris.
J.Janonio gatvės važiuojamąją dalį planuojama paplatinti iki 6 metrų, pakeisti šaligatvio dangą, sutvarkyti žaliąją skiriamąją juostą. Čia numatytos atokvėpio aikštelės su suoleliais, dviračių stovais ir šiukšliadėžėmis. Panašūs darbai numatyti ir J.Zikaro gatvėje.
Siekiant užtikrinti estetiškesnį vaizdą bei kokybišką, patikimą ir saugų elektros energijos tiekimą, elektros oro linijas abiejose gatvėse numatyta pakeisti požeminėmis kabelių linijomis, pakabinti naujus šviestuvus.
„Kačerginėje suplanuota nemažai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių, todėl norima iki to laiko atlikti kuo daugiau darbų, pagerinti miestelio vaizdą ir infrastuktūrą. Tačiau J.Janonio ir J.Zikaro projektavimo darbai užsitęsė, dar reikia nupirkti rangos darbus, todėl laukia neišvengiami nepatogumai. Darbai bus derinami ne tik savaitgaliais, kai numatyti kultūros renginiai, bet ir paprastomis dienomis, kai žmonėms reikės išvykti į darbą ir grįžti iš jo į namus. Greičiausiai šios gatvės bus remontuojamos dalimis arba atkarpomis. Ieškosime kompromisų su gyventojais ir su renginių organizatoriais“, – patikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Atsiras pažintinis takas
O štai kraštovaizdžio tvarkymo projektą tikimasi užbaigti prie Nemuno iki 2022 metų. Kauno rajono savivaldybės atstovai „Kauno dieną“ patikino, kad jau atlikti dendrologiniai, geologiniai ir kiti tyrimai, koncepcija pristatyta gyventojams, pradėti rengti projektiniai pasiūlymai.
Tvarkomoje teritorijoje planuojama įrengti apie 658 m ilgio ir 1,2 m pločio pažintinį taką. Jo įrengimo vieta pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad šioje vietoje galima suformuoti reprezentuojančias kraštovaizdžio pobūdį panoramas, taip pat yra galimybė parodyti bei pristatyti būdingų paupių bendrijų augalų – natūralią baltųjų gluosnių ir paprastųjų ievų – augavietę ir tipinę paupio bendrijų gyvūniją.
„Ne mažiau svarbu ir tai, kad netoliese driekiasi nacionalinė dviračių trasa Kaunas-Kačerginė-Zapyškis“, – pabrėžė Š.Šukevičius.
Takas prasidės nuo esamos dviračių trasos nedidele, 8 m pločio ir apie 2,5 m gylio betoninių trinkelių sustojimo aikštele, toliau žvyro danga ves Nemuno link ir per tvarkomą teritoriją upių tėvo krantu ir baigsis greta dviračių trasos poilsio aikštelės.
Projektuojamame pažintiniame take ketinama įrengti kelias regyklų aikšteles, kuriose formuojasi siauro apžvalgos kampo, vidutinio tolumo ir tolimos perspektyvos panoraminiai reginiai į dešinį Nemuno krantą ir šlaitą.
„Pastarieji panoraminiai vaizdai yra didžiausia planuojamos teritorijos vertybė, šių vertingų vietos vizualinių savybių išryškinimas ir eksponavimo galimybių sudarymas, susiejant vertingus apžvalgos taškus su linijinės infrastruktūros trasomis, kuria didelę pridėtinę vertę. Be to, regyklų aikštelės tarnautų kaip vietos paukščiams ir augalams stebėti ir pažinti“, – sakė Kraštovaizdžio tvarkymo Kauno rajono savivaldybėje projekto koncepciją rengusios bendrovės „Studija Archispektras“ vadovas Aidas Kalinauskas.
Regyklų aikštelėse numatomi mažosios architektūros elementai: suoliukai, sūpynės, hamakai, apžvalgos žiūronai, mini amfiteatras, stendai, inkilai, šiukšliadėžės, dviračių stovas ir kt.
Pasak A.Kalinausko, esminiais sutvarkytos teritorijos bruožais išliks natūralaus kraštovaizdžio elementai, o ne statiniai. Siekiant įrengtų statinių priežiūros paprastumo, pagal galimybes bus naudojamos mažai priežiūros reikalaujančios, lengvai pakeičiamos naujomis, atsparios atmosferos poveikiui natūralios medžiagos: medis, akmuo, betonas ir nerūdijantis plienas.
Vienas iš pagrindinių Nemuno pakrančių teritorijos tvarkymo darbų yra invazinių medžių – uosialapių klevų – išnaikinimas bei pavienių pasvirusių, taip pat – iki žemės paviršiaus nulinkusiomis viršūnėmis, nulaužtomis skeletinėmis šakomis medžių pašalinimas. Kitas svarbus tvarkomos teritorijos priežiūros darbas – Nemuno panoramų atvėrimas valant menkaverčius vienarūšius sąžalynus.
„Susiejus planuojamą pažintinį taką su esama dviračių trasa, atsiras naujas traukos objektas, kuris užtikrins teritorijos naudojimo funkcionalumą, pritaikymą visuomenės naudojimui, ir suteiks galimybę edukuoti lankytojus apie teritorijos gamtines vertybes“, – teigė Š.Šukevičius.
Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena”
