Žvelgiant į pastarųjų dešimtmečių Lietuvos agrosektoriaus raidą ir vis spartesnius inovacijų diegimo šiame sektoriuje tempus, išskirtinio dėmesio nusipelno šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininčios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas.
Šio fakulteto absolventai buvo tie lyderiai, kurie šaliai atkūrus nepriklausomybę pirmieji ryžosi savarankiškai ūkininkauti, kūrė agroverslus, tapo vakarietiškomis nuostatomis grindžiamos žemės ūkio politikos formuotojais. Remdami savąją Alma Mater jos socialiniai partneriai įsteigė pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, organizavo inžinerijos klasių tinklo šalies moksleiviams sukūrimą. Akademinį kelią pasirinkę absolventai ir šiuo metu rengia specialistus pagal aktualias inžinerijos krypties studijų programas bei moksliniu produktyvumu pirmaudami šalyje garsina fakulteto vardą tarptautinėje mokslo erdvėje.
Istorija ne lepino, o grūdino
„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis akademikų skaičiumi – šiuo metu jame darbuojasi trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o ką tik pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė doc. dr. Vilma Naujokienė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Po Akademijoje įvykusio dviejų iki 2021 m. veikusių inžinerijos krypties fakultetų sujungimo mūsų kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat šiuo metu turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja per 40 fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Mūsų fakultete itin produktyviai dirba ir doktorantai, kurių didžioji dauguma papildo mūsų komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.
Pašnekovas primena, kad inžinerijos mokslų pradžia Akademijoje laikytini 1928 m., kuomet Dotnuvoje veikusioje žemės ūkio specialistų kalvėje buvo įsteigta Žemės ūkio inžinerijos katedra. Į fakulteto lygmenį ji iškilo pirmaisiais pokario metais – 1946-aisiais, kai buvo įsteigtas Inžinerijos mokslų fakultetas. Netrukus, augant aukštąjį inžinerinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikiui, jis buvo išskaidytas netgi į tris fakultetus – Melioracijos, Žemėtvarkos ir Žemės ūkio mechanizacijos.
„Įvairiais laikotarpiais šių trijų fakultetų veiklų intensyvumas svyravo, priklausomai nuo kitusio ekonominio ir politinio konteksto. Šaliai atkūrus nepriklausomybę 1994 m. buvo nutarta inžinerines veiklas Akademijoje plėtoti dviejuose fakultetuose, o Akademijai susijungus su VDU, nuo 2021 m. inžinerijos krypties mokslas ir studijos sutelkti viename Inžinerijos fakultete. Iš tiesų apie tai pasvarstydavome ir anksčiau, tačiau galutinį sprendimą nulėmė susiklosčiusios neišvengiamos aplinkybės. Inžinerijos krypties studijos yra vienos sunkiausių.
Ir pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Akademijos inžinerijos krypties programoms ypač skaudų smūgį sudavė 2009-ųjų aukštojo mokslo reforma, kuomet valstybiniams universitetams buvo pritaikytas laisvosios rinkos modelis ir abiturientai patys pradėjo spręsti, kur jiems neštis valstybės skiriamą studijų finansavimo krepšelį. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas, įtakojančias fakulteto veiklą, komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.
„Prie bendruomenės, kurią sudaro Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, Vandens inžinerijos, Žemėtvarkos ir geomatikos, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedrų darbuotojai bei aktyvumu garsėjantys mūsų socialiniai partneriai, telkimo svariai prisideda naujai suburta Inžinerijos fakulteto taryba. Jos nariai – abiejų iki 2021 m. veikusių fakultetų, taip pat socialinių partnerių bei studentų atstovai. Tapdamas Tarybos pirmininku jaučiau nerimą, kaip sėkmingai seksis dirbti su dviem į naują struktūrą sujungtiems kolektyvams, tačiau šiandien galiu drąsiai teigti, kad Inžinerijos fakultete nėra dviejų kolektyvų – esame viena, darbšti, kūrybinga, diskutuojanti ir mokanti rasti geriausius sprendimus bendruomenė“, – reziumuoja prof. dr. A. Radzevičius.
Išskirtines programas kuria, dėsto ir studijuoja išskirtinė bendruomenė
„Į Akademijos antrąjį veiklos šimtmetį žengiame su aiškia Inžinerijos fakulteto ateities vizija. Turime ambicijų būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.
Pasak dekano, Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis ne tik įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje, bet svarbiausia – savo kūrybinga bendruomene, gebančia generuoti naujas mokslo idėjas ir jas įgyvendinti.
„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Dar šių metų pabaigoje startuos nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.
„Per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa, kurioje inžinerija sujungiama su informatika, suteikia galimybes įgyti ateities darbo rinkai itin svarbias kompetencijas – gebėjimą biologinėse sistemose (gyvoje gamtoje) diegti skaitmenines inžinerines inovacijas bei efektyviai įdarbinti robotus. Pernai atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Universiteto Senato tvirtinimui esame pateikę ir dar vieną naujai sukurtą programą – Vandens inžinerija. Nuo ateinančių metų startuos antrosios pakopos programa anglų kalba „Akvamatika“, parengta kartu su Lenkijos, Silezijos universitetu. Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.
Pasak pašnekovo, fakultetas šiuo metu yra identifikavęs ir stipriąsias, ir silpnąsias savo veiklos grandis ir kryptingai žengia strateginių tikslų link. Šie tikslai – būti vis labiau tarptautiškam bei stipriam ypač aplinkos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos kryptyse.
„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – pozityvias fakulteto nuotaikas komentuoja doc. dr. R. Domeika.
Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, aplinkos inžinerijos kryptyje fakulteto mokslininkų darbo rezultatai yra ypač geri. Tai patvirtina tiek išoriniai ekspertiniai, tiek institucijos vidaus vertinimai.
„Prieš porą metų vykstant palyginamajam vertinimui užsienio ekspertai mūsų tarptautinius pasiekimus aplinkos inžinerijos mokslo kryptyje įvertino ketvertu, mechanikos inžinerijos kryptyje – trejetu, todėl esame numatę strategiją, kaip ateityje dar sustiprinsime ir pastarąją kryptį“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis, atkreipiantis dėmesį, kad į aukščiausią balą, t.y. penketą, gali pretenduoti tik pasaulio mastu lyderiaujantys universitetai. Ypač džiugina ir ką tik LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias.
„Kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. O jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, šiemet buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.
Akademiko žodžiais, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje.
Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.
„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.
Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį į džiuginančius pastarųjų metų Inžinerijos fakulteto rezultatus dalyvaujant projektinėje veikloje – teikiama vis daugiau paraiškų bei laimimas finansavimas tyrimams atlikti vis didesniame skaičiuje nacionalinių ir tarptautinių mokslo konkursų. Tai tarptautinių „Horizon“, LIFE programų projektai, taip pat LMT, Inovacijų agentūros, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų inicijuoti projektai bei projektai, įgyvendinami kartu su Lietuvos ūkio subjektais.
„Fakultete turime dirbančių kolegų – žinomų mokslininkų užsieniečių iš Belgijos, Turkijos, Ukrainos universitetų. Jų dalyvavimas taip pat prisideda prie bendros sėkmės“, – aukštų mokslo rezultatų kontekstą komentuoja Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.
Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos
LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.
Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.
„Mūsų mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose.
Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.
„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle pirmiausia tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų–naudos efektas. Jei jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.
