Europos kosmoso agentūros (EKA) taryba kovo 18 d. galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteikiamas asocijuotos narystės statusas. Tikimasi, kad asocijuota narystė EKA taps postūmiu mūsų šalies ateities verslams ir duos tiesioginės naudos šalies ekonomikai – skaičiuojama, kad EKA programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.
Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės susitarimas dar turės būti ratifikuotas Seime. Iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su EKA valstybės statusą.
„Bendradarbiavimas su EKA skatina inovacijas, pažangių technologijų ir inovatyvios pramonės vystymą bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimą, taip pat didina kosmoso srityje veikiančio verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės, apčiuopiamos naudos ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.
Kosmoso rinka yra labai perspektyvi, vyksta spartus jos komercinimas. Nors svarbų vaidmenį sektoriuje vis dar vaidina valstybės ir didelės pramonės korporacijos, daugėja privačių investicijų, kuriasi nauji startuoliai. Skaičiuojama, kad pernai pasaulio kosmoso sektoriaus vertė sudarė 317 mlrd. eurų, o kasmetinis augimas siekia 6,7 procento.
Asocijuota Lietuvos narystė leis dalyvauti įvairiose EKA programose, kurias mūsų šalis pasirinks įvertinusi šalies kosmoso sektoriaus stiprybes ir potencialą. Be to, Lietuvos verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis („Airbus“, „Thales Alenia space“, „Ariane group“, „OHB system“), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.
Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.
Šiandien naudojama kosminė infrastruktūra leidžia kurti naujas paslaugas, kurios savo ruožtu suteikia naujų galimybių tokiuose sektoriuose kaip energetika, telekomunikacijos, draudimas, transportas, jūrų, žemės, miškų stebėjimas, aviacija ir miestų plėtra, klimato stebėjimas ir meteorologija, gynyba ir saugumas bei žemės ūkis. Tai duoda papildomos naudos ekonomikai ir visuomenei.
Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra yra viena iš prioritetinių mokslo, technologijų ir inovacijų sričių. 2010 m. Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 m. prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Įgyvendindama EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS) Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose ir 34 projektuose.
„Bendradarbiavimas su EKA skatina inovacijas, pažangių technologijų ir inovatyvios pramonės vystymą bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimą, taip pat didina kosmoso srityje veikiančio verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės, apčiuopiamos naudos ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.
Kosmoso rinka yra labai perspektyvi, vyksta spartus jos komercinimas. Nors svarbų vaidmenį sektoriuje vis dar vaidina valstybės ir didelės pramonės korporacijos, daugėja privačių investicijų, kuriasi nauji startuoliai. Skaičiuojama, kad pernai pasaulio kosmoso sektoriaus vertė sudarė 317 mlrd. eurų, o kasmetinis augimas siekia 6,7 procento.
Asocijuota Lietuvos narystė leis dalyvauti įvairiose EKA programose, kurias mūsų šalis pasirinks įvertinusi šalies kosmoso sektoriaus stiprybes ir potencialą. Be to, Lietuvos verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis („Airbus“, „Thales Alenia space“, „Ariane group“, „OHB system“), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.
Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.
Šiandien naudojama kosminė infrastruktūra leidžia kurti naujas paslaugas, kurios savo ruožtu suteikia naujų galimybių tokiuose sektoriuose kaip energetika, telekomunikacijos, draudimas, transportas, jūrų, žemės, miškų stebėjimas, aviacija ir miestų plėtra, klimato stebėjimas ir meteorologija, gynyba ir saugumas bei žemės ūkis. Tai duoda papildomos naudos ekonomikai ir visuomenei.
Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtra yra viena iš prioritetinių mokslo, technologijų ir inovacijų sričių. 2010 m. Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 m. prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Įgyvendindama EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS) Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose ir 34 projektuose.
