Kovo 15-16 dienomis vyksiančiose Euro grupės (EG) ir ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė, pagrindinis dėmesys bus skiriamas ekonomikos gaivinimo ir fiskalinės politikos klausimams. Taip pat Lietuva kartu su Graikija ir Belgija pristatys savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) plano rengimo procesą ir prioritetus.
ECOFIN posėdyje finansų ministrai aptars pažangą valstybėse narėse ruošiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui. ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos kvietimu, Lietuva, Graikija ir Belgija pristatys nacionalinių EGADP planų rengimo procesą ir prioritetus.
„Europos Komisijos finansavimas suteikia unikalią galimybę ne tik padėti ekonomikai atsigauti, bet ir paspartinti šalies ūkio struktūrinę transformaciją. Todėl kokybiškas EGADP plano parengimas ir suderinimas su Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planu šiuo metu yra vienas iš prioritetinių darbų. Dabar vyksta galutinis iš šio fondo finansuotinų reformų derinimas tarp institucijų Lietuvoje bei intensyvios konsultacijos su Europos Komisija, kuri turės lemiamą žodį dėl plano turinio. Siekiame plataus sutarimo dėl svarbiausių reformų ir investicijų krypčių, galutinį plano projektą EK vertinimui pateikiant balandžio pabaigoje”, – sakė G. Skaistė.
Rengdama nacionalinį planą, Lietuva yra išskyrusi septynias komponentų kategorijas, kurioms numatoma naudoti RRF lėšas: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; sveikata; socialiniai reikalai; mokslas ir inovacijos; švietimas; viešieji finansai. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. EGADP lėšų. Kiti komponentai įgyvendina būtent Lietuvai skirtas svarbiausias 2019 ir 2020 m. ES Tarybos rekomendacijas. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
EG posėdyje finansų ministrai taip pat aptars tolimesnius veiksmus koordinuojant fiskalinę politiką, remiantis Europos Komisijos (EK) parengtu komunikatu dėl fiskalinės politikos gairių.
Kovo 3-ąją EK paskelbė komunikatą, kuriame Europos Sąjungos šalims pateikiamos trumpojo ir vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos gairės, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos galimą raidą, poreikį padėti ekonomikoms išgyventi krizę ir sugrįžti į tvaraus augimo kelią.
Pagal preliminarius EK vertinimus, Stabilumo ir augimo pakto (SAP) bendroji išimtis (angl. General Escape Clause, GEC), laikinai suspenduojanti fiskalines taisykles, turėtų būti taikoma ir 2022 m. Komunikate numatyta, kad sprendimai dėl tolesnio išimties taikymo bus priimami visų pirma remiantis Euro zonos ir ES BVP grįžimo į prieš krizinį 2019 m. lygį kriterijumi. Todėl, remiantis preliminariu EK vertinimu, 2023 m. GEC nebeturėtų būti taikoma.
„Pritariame EK komunikate pateiktoms įžvalgoms. Skatinančiosios fiskalinės politikos tąsa šiuo metu yra būtina. Atsižvelgiant į neapibrėžtumą, tikėtina, kad paramos priemonių ekonomikai reikės ne tik šiais, bet ir kitais metais. Mūsų visų prioritetas – išsaugoti darbo vietas. Įveikus pandemiją, galėsime grįžti prie vidutinio ir ilgojo laikotarpio finansų tvarumo klausimų. Formuojant vėlesnę fiskalinę politiką, turi būti įvertintas ilgalaikis tvarumas, krizės padariniai darbo rinkai, įmonėms ir socialinei aplinkai“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.
Taip pat EG posėdyje bus pristatyta 9-oji Graikijos po-programinės sustiprintos priežiūros ataskaita ir vyks pasirengimas kovo 26 d. Euro zonos viršūnių susitikimui, kuriame planuojama aptarti su tarptautinio euro vaidmens stiprinimu susijusius klausimus.
ECOFIN posėdyje numatoma tvirtinti Tarybos išvadas dėl ES mažmeninių mokėjimų strategijos, bus pristatoma esama padėtis diskusijose dėl skaitmenėjančios ekonomikos apmokestinimo keliamų iššūkių. Taip pat finansų ministrai aptars su G-20 ir TVF susitikimais susijusius klausimus.
