Seimo narys Linas Jonauskas: „Baltijos jūra tampa ferma, kurioje net draudžiamų žvejoti žuvų galima pasiimti dešimtis tonų“
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Europos komisijos narį Virginijų Sinkevičių, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų išteklių apsaugos.
Pasak Lino Jonausko, nors menkių, lašišų žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama, tačiau galimybė žvejams verslininkams didelius kiekius šių žuvų pasiimti su priegauda, diskredituoja Lietuvos žuvų išteklių apsaugos politiką.
„Nuo 2020 metų Europos Komisija uždraudė menkių žvejybą Baltijos jūroje. Draudžiama menkes žvejoti ir komerciniais, ir pramoginiais tikslais. Šis sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos tyrimus, kurie rodo, kad menkių ištekliai yra pereikvoti ir dėl verslinės žvejybos neigiamo poveikio atsidūrę kritinėje būklėje ir ji blogėja. Nepaisant to, kaip priegaudą, žvejai verslininkai per metus gali pasiimti net 33 tonas menkių. Neramina ir viešojoje erdvėje sklindanti informacija apie tai, kad, kaip priegaudą, žvejai verslininkai per metus gali pasiimti 900 lašišų. Galimybė pasiimti su kitomis žuvimis pakliuvusius tokius didelius menkių, lašišų kiekius diskredituoja visą šių žuvų išteklių apsaugos politiką. Atrodo absurdiška, kai žvejui mėgėjui draudžiama sugauti vieną menkę, o verslininkai jas su tinklais traukia tonomis ir, kaip priegaudą, pasiima sau. Didelė dalis šios žuvies net nepatenka ant lietuvių stalo, o išvežama į užsienį“, – sakė L. Jonauskas.
Seimo narys siūlo peržiūrėti šiuo metu galiojančius teisės aktus ir panaikinti menkių bei lašišų priegaudą, leidžiama žvejams verslininkas.
Viena iš didžiausių problemų, nuo kurių kenčia unikali Baltijos jūros ekosistema, – žuvų išteklių pereikvojimas. Jei einame žuvų išteklių išsaugojimo keliu, lašišinių žuvų ir menkių priegaudos turi nebelikti. Žuvininkystės politika turėtų būti orientuota į išteklių apsaugą ir leidimą jiems atsikurti, tačiau dabar yra pataikaujama žvejams verslininkams, vyksta nuolaidžiavimai dėl priegaudos. Kol Žuvininkystės politiką kuruos Žemės ūkio ministerija, tol Baltijos jūra bus tarsi Žemės ūkio ministerijos ferma. Manau, kad žuvininkystės politika Baltijos jūroje turėtų pereiti Aplinkos ministerijai, kuri suinteresuota aplinkosauga, gamtos išteklių išsaugojimu“, – teigė L. Jonauskas.
Seimo narys taip pat ragina greičiau Seime pradėti svarstyti ir priimti Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis būtų uždrausta komercinė žvejyba Kuršių mariose.
„Verslinė žvejyba Kuršių mariose vis dar yra viena iš didžiausių kliūčių lašišoms pasiekti savo nerštavietes, iki kurių jos plaukia šimtus kilometrų. Nors Kuršių mariose lašišų ir šlakių verslinė žvejyba draudžiama, o į gaudykles pakliuvusias šias žuvis privaloma, nepaisant jų gyvybingumo, paleisti atgal į vandenį, o užsiimantys versline žvejyba nebegali piktnaudžiauti ir pasiimti negyvybingų lašišų, tačiau tai žuvų neapsaugo nuo patekimo į žvejybos įrankius ir žuvimo juose. Jų migracijos kelias dažnai ir baigiasi žvejų įrankiuose. Leisdami verslininkams žvejoti Kuršių mariose, negalime užtikrinti lašišinių žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių apsaugos, žuvų išteklių atsikūrimo. Seimui šioje kadencijoje yra pateikti teisės aktai, kuriais siekiama drausti komercinę žvejybą Kuršių mariose, tačiau jų svarstymas sustojęs, laukiamų dokumentų dėl kompensacijų verslininkamstvarkos dar nėra. Nemanau, kad turime laiko tiek delsti“, – sakė L. Jonauskas.
