Penktadienio popietę Rinkūnų kaime, Jiesios link vedančiu keliuku, tylomis žygiavo Garliavos moksleivių ir mokytojų kolona. Eisenos dalyviai rankose laikė po akmenėlį – nedylančios atminties simbolį.
Artėjant Žydų genocido dienai, Jiesios slėnyje esančiame miškelyje buvo atidengtas paminklas Holokausto aukoms. Išsirikiavę laukymėje, vaikai skaitė ištraukas iš litvakų rašytojų kūrybos ir šalia paminklo dėjo akmenėlius, tardami čia nužudytų vaikų vardus: Rachelė, Sara, Arielis, Ziva, Simeona…
“73 vyrai, 113 moterų, 61 vaikas. Tokie skaičiai, už kurių slypi konkretūs žmonės. Šiandien yra proga stabtelėti ir pagalvoti, koks trapus šis pasaulis ir atiduoti pagarbą šio krašto žmonėms, kurie čia gyveno, kūrė ir be jokios priežasties buvo nužudyti“, – kalbėjo renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Paminklą sukūręs jaunosios kartos skulptorius Lukas Šiupšinskas sakė norėjęs šiai vietai suteikti simbolinės reikšmės, todėl naudojęs natūralią medžiagą – akmenį. Kitas meninis akcentas – žalvarinė kompozicija su nukirstomis medžio šaknimis, iš kurių skleidžiasi pumpurai. „Tai reiškia, kad nepaisant siaubingos tragedijos, žydų tauta vėl atgimė“, – sumanymą aiškino skulptorius.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas dėkojo merui ir jo komandai, pabrėždamas, kad Kauno rajone neliko nė vienos nesutvarkytos Holokausto vietos – visos jos kruopščiai prižiūrimos.
Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas perskaitė maldą, o Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas priminė Garliavos litvakų istoriją. Manoma, kad žydus į miestelį XIX amžiuje pakvietęs Józefas Godlewskis. Grafo nurodymu jiems leista kurtis centrinėje gatvėje, čia buvo pastatyti ir maldos namai.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Garliavoje gyveno apie 400 litvakų: jie tvarkė kelius, steigė parduotuves, veikė trys žydų restoranai, arbatinė. Nepriklausomai nuo tautybės ir religijos, miestelio gyventojus suvienydavo valstybinės šventės, pasitaikydavo ir mišrių santuokų.
Garliavos sinagogos antrame aukšte buvo škala – pradinė keturių skyrių mokykla, kurią baigę gabūs vaikai būdavo siunčiami mokytis į Kauną. Antrojo pasaulinio karo metais Garliavos žydų bendruomenė buvo sunaikinta. Kartu sunyko arba buvo sunaikinti ir jų kasdienybę apibrėžę atributai: sinagoga, parduotuvės, restoranai, ritualinė pirtis, skerdykla. Naikinimo neišvengė ir dabartinės K. Aglinsko gatvės gale esančios žydų kapinės, kurių, nutiesus Rokų plentą, liko tik maža dalis.
Remiantis Lietuvos generalinės srities saugumo policijos vado, štandartenfiurerio Karlo Jägerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaita, Garliavos krašto žydų žudynės galėjo vykti tų metų rugpjūčio 28 d.– rugsėjo 2 dienomis. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyko rugpjūčio 30 d., pavakaryje. Vykdydami K. Jägerio įsakymą, Garliavos ir aplinkinių gyvenviečių žydus sušaudė 1-ojo lietuvių policijos bataliono 3-iosios kuopos kariai.
