Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) projektui paskelbti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija kritika pilasi iš netikėčiausių pusių. Nepritaria ir Seimo narys Petras Gražulis, ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, nūnai Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
P. Gražulis pabandė išjuokti
Seimo narys P. Gražulis pasiskelbė pritariąs konservatorių pasiūlymui riboti kandidatavimą buvusiems komunistams ir pasiūlė plėsti šį sąrašą buvusiais spaliukais, pionieriais, komjaunuoliais ir konservatoriais.
TS-LKD frakcija registravo įstatymo projektą „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“, kuriuo siūlo, kad visų lygių kandidatai privalomai nurodytų savo buvusią narystę Komunistų partijoje, jei joje buvo užimamos vadovaujančio pareigos ir įvardinti LKP kaip nusikalstamą organizaciją dėl jos darytų nusikaltimų.
Seimo narys P. Gražulis, savo išplatintuose pranešimuose, nusikalstamomis organizacijomis siūlo skelbti ir Komunistų partijos satelitus – spaliukus, pionierius, komjaunuolius.
Parlamentaras sarkastiškai siūlo konservatoriams nestabdyti ir šių organizacijų nariams visiškai uždrausti kandidatuoti.
„TS-LKD partijoje šiuo metu buvusių komunistų ir komjaunuolių, atrodo, jau yra daugiau, nei kitose partijose. Be to, ši partija taip pat daro dalį nusikaltimų, kaip ir Komunistų partija:
užvaldė, riboja ir savo partijos narių egoistinėms reikmėms naudoja LRT ir kitas žiniasklaidos priemones, persekioja kitaminčius, vykdydama genderistinę veiklą naikina šeimą, privatizuoja savo partijoms narių naudai AB „Ignitis grupę“ ir kitas svarbias valstybines įmones, užvaldę teisėsaugą teisia oponentus.
Todėl TS-LKD taip pat reikia pripažinti nusikalstama organizacija, o jos nariams – uždrausti kandidatuoti“ – teigia P. Gražulis.
Seimo narys nurodo, kad apsivalymas įmanomas tik po daugelio metų ir tik pasikeitus kelioms kartoms: „Mozė 40 metų vedžiojo savo tautą po dykumas kol išmirė visi prie vergovės pripratę gentainiai. Šventas raštas nurodo, kad jei tėvai nusikalto, turi atsakyti ir jų vaikaičiai: Išėjimo knyga (34,7) [Viešpats Dievas] … parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos“.
Atsižvelgdamas į tai, P. Gražulis ironiškai siūlo uždrausti buvusiems ir esamiems spaliukams, pionieriams, komjaunuoliams, komunistams ir konservatoriams bei jų palikuonims iki 4-os kartos drausti būti renkamiems į visas renkamas institucijas.
Kritikavo ir D. Žalimas
VDU teisės fakulteto dekanas D. Žalimas konservatorių iniciatyvą yra sukritikavęs savo „Veidaknygės“ paskyroje.
Po kilnių idėjų priedanga politinis populizmas, anot D. Žalimo, pramuša dugną. Taip jis teigia vertinąs iniciatyvą įstatymu paskelbti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama.
„Visų pirma, komunistų partija kaip diktatūrinė ir priešinga Lietuvos nepriklausomybei paskelbta neteisine, taigi antikonstitucine, dar 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijoje, kuri yra aukštesnės nei įstatymas galios. Ji yra vienas iš pamatinių Lietuvos valstybės konstitucinių aktų, turinčių net virškonstitucinę galią. Deklaracijoje taip pat pasmerkti abu okupaciniai totalitariniai režimai – nacių ir sovietų. Tad iš esmės siūlomas projektas yra perteklinis ir siūlo atrasti tai, kas aišku dar nuo 1949 m.
Antra, jei siūlymo tikslas yra taip savotiškai paneigti garsiąją tezę “ir tada dirbome Lietuvai”, tai vėlgi yra perteklinė iniciatyva: dar 2013 m. vasario 22 d. LR Konstitucinio Teismo nutarime aiškiai konstatuota, kad okupacijos metais tarnyba Lietuvos valstybei buvo įmanoma tik Lietuvos diplomatinėje tarnyboje užsienyje arba ginkluoto pasipriešinimo (LLKS) gretose. Dėl to iki šiol pyksta keli buvę KT teisėjai.
Trečia, neaišku, o ką gi siūloma skelbti nusikalstama organizacija. Nes praktiškai visą okupacijos laikotarpį jokios LKP nebuvo – tai buvo ne Lietuvos komunistų partija, o SSKP Lietuvos teritorinis padalinys. Nors neatmesčiau, jog siūloma nusikalstama skelbti 1989 m. nuo SSKP atsiskyrusią savarankišką LKP. Tačiau tai akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai, nes šios LKP atstovai 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Čia galima ir pajuokauti: gal vertėtų projektu nusikalstama skelbti iš karto LSDP, nes ji atsirado LSDP susijungus su LDDP, o pastaroji atsirado iš tos nepriklausomos LKP.
Ketvirta, abejotina Konstitucijos požiūriu atrodo pasirinkta teisės akto forma – įstatymas (o ne, pavyzdžiui, rezoliucija). Nes juo iš esmės nieko nesiūloma reguliuoti, tik deklaruoti tai, kas, kaip minėta, įtvirtinta virškonstitucinio lygio akte dar 1949 m. Tai, kas buvo pasakyta, jog įstatymu būtų nustatyta pareiga viešai skelbti apie kandidatus rinkimuose, kurie užėmė vadovaujančias pareigas LKP, nenusipelno atskiro įstatymo, o galėtų būti Rinkimų kodekso detale.
Galiausiai, penkta, o kam to reikia praėjus 33 m. po Nepriklausomybės atkūrimo. Kiek čia dar tokių kandidatų rinkimuose beužsilikę . Dėl Rusijos grėsmės? Šis argumentas neatrodo pagrįstas žinant, kad “rusų pasaulio” ideologija, kuria grindžiama agresija prieš kitas šalis, nėra komunistinė, iš esmės ji yra neonacistinė, sumišusi su sovietinės praeities ir nusikaltimų garbinimu. Tada kaip tik aktualu yra žinoti apie kandidatus, kurie priklausė ne tiek komunistų partijai okupacijos metais, kiek jau Nepriklausomybės laikotarpiu visokioms neonacistinio tipo organizacijoms, pavyzdžiui, naudojusioms dabar jau draudžiamus modifikuotus nacių simbolius (kad ir kadais Murzos vadovautai Lietuvos nacionaldemokratų partijai). Žinoma, verta būtų žinoti ir apie narystę visokiuose socialistiniuose liaudies frontuose. Visos tokios organizacijos savo laiku pasitarnavo Rusijos interesams Lietuvoje,“ – rašo D. Žalimas,
Kas, pasak dekano, gal ir būtų racionalu, tai įpareigoti kandidatus rinkimuose skelbti apie buvusią ir esamą narystę politinėse partijose ir organizacijose. Tada rinkėjai, pasak D. Žalimo, matytų įvairaus plauko perėjūnus ir galėtų darytis sau išvadas.
„O šiaip tai norisi paklausti, negi nėra tikrų problemų šalyje, o dar tokių saugumo iššūkių akivaizdoje?“, – retoriškai klausia D. Žalimas.