Jau kurį laiką Lietuvoje galima stebėti vis daugiau emocijų, kalbant apie Rusijos ar Baltarusijos opoziciją. Kai kas sako, kad tokios opozicijos iš viso nėra, kad visi rusai yra “imperialistai”, o baltarusiai – “Lukašenkos agentai” ir kad tokios opozicijos atstovų, pabėgusių nuo persekiojimų Rusijoje ar Baltarusijoje, buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kai kam atrodo, kad tie, kurie intensyviai dirbame su Rusijos bei Baltarusijos opozicija, esame tiesiog “ežiukai rūke”, o kai kam atrodo, kad tokia mūsų veikla tiesiog kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Iki šiol tokia mūsų veikla labiausiai nepatikdavo Kremliaus režimui ir pačiam Putinui, todėl periodiškai, kai Europos Parlamentas patvirtindavo mūsų parengtus kritiškus Kremliaus režimui raportus ar rezoliucijas, kuriose Europos Parlamentas mūsų iniciatyva patvirtindavo, kad II-ąjį Pasaulinį karą sukėlė Hitleris ir Stalinas, arba kad ES savo politikoje Rusijos atžvilgiu turi laikytis principo “Demokratija svarbiausia”, sulaukdavome labai kritiškos mūsų atžvilgiu Kremliaus, Zacharovos ar Solovjovo reakcijos. Ir visiškai aišku, kodėl Kremlius taip reaguoja – Kremlius bijo bet kokios opozicijos, todėl visus sodina į kalėjimus, nuodija ar žudo.
Todėl bijo ir Vakarų paramos tokiai opozicijai. Ir su tokia parama kovoja hibridiškai skleisdami visuose Vakaruose propagandą, kad Rusijoje niekada negali būti demokratijos, kad opozicija yra visiškai silpna ar net “imperialistinė” savo prigimtimi ir todėl Vakarai neturi siekti Putino režimo žlugimo, nes Rusijoje “po Putino” bus tik blogiau ir pavojingiau patiems Vakarams.
Taip Vakarams nuosekliai yra diegiama nuostata, kad nereikia siekti ir Ukrainos pergalės bei Rusijos sutriuškinimo, nes tai gali atvesti iki Putino režimo žlugimo.
Kodėl Kremliaus režimui reikia tokios hibridinės gynybos strategijos, bandant įtakoti Vakarų mąstymą, yra suprantama. Jos įgyvendinimo įrodymus ne tik pastaruoju metu, bet ir per visus paskutinius dvidešimt metų, galima vardinti ir vardinti. Į tokį sąrašą patenka ir B.Nemcovo ar A.Navalno brutalus ir parodomasis nužudymas.
Kodėl dalis lietuvių, tame tarpe ir save skelbiančių “profesionaliais” Rusijos ekspertais, atkartoja tuos pačius propagandinius Kremliaus naratyvus apie demokratijos negalimumą Rusijoje ar silpną Rusijos opoziciją, yra sunku suprasti. Tačiau tai jau nebestebina. Nestebina net ir tai, kad kai kurie Lietuvos “profesionalai”, kai suabejoji jų požiūrio į Rusijos opoziciją racionalumu, taip supyksta, kad savo retorikoje nebelabai skiriasi nuo Kremliaus isterijos. Tačiau tai irgi nebestebina: ne pirmą kartą Lietuvoje matome, kai politinės minties vingiai atkartoja Kremliuje sukurtas hibridines partitūras.
Paliekant “profesionalus” ramybėje, mums yra žymiai svarbiau suvokti mūsų strategijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu logiką.
Visiškai akivaizdu, kad joje šiuo metu svarbiausią vietą užima tai, ką sąlyginai vadinu “Gynybos Strategija” – kaip apsiginti ir sutriuškinti Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, kaip stiprinti savo gynybą ir kaip stiprinti NATO gynybinius pajėgumus, kaip apsiginti nuo Kremliaus ar Minsko hibridinių atakų ar nuo šių režimų pastangų “užkrėsti” Lietuvą savo agentais.
Tačiau būtų sunku suprasti, kodėl mes save apribojame tik “Gynybos Strategija”. Mes privalome turėti ir savo “Puolimo Strategiją”: mes nesiųsime į Maskvą ar Minską savo tankų, nebombarduosime miestų raketomis ar dronais, tačiau privalome turėti strategijas, kaip silpninsime Maskvos ir Minsko režimus, kaip padėsime Rusijos ir Baltarusijos piliečiams transformuoti savo šalis. Nes mums reikia, kad tų režimų nebeliktų, kad Baltarusija ir Rusija taptų normaliomis valstybėmis. Tada nebeliktų ir grėsmės, kurią tokie režimai kelia Lietuvos ir visos Europos saugumui.
Tokius pokyčius nebus lengva pasiekti. Tačiau net jei tokių pokyčių tikimybė yra tik 5% ar 1 %, net į tokią nedidelę galimybę mes privalome investuoti maksimumą savo resursų. Kad kada nors vėliau nesigailėtume, jog kažkada buvo galimybė tokioms permainoms, bet mes tos galimybės neišnaudojome.
Todėl “Puolimo Strategijoje” labai svarbu yra ne tik mūsų parama Rusijos ar Baltarusijos opozicijai ar pilietinei visuomenei, bet ir maksimali parama Ukrainos pergalei. Nes pergalė Ukrainoje ir Rusijos sutriuškinimas gali atverti galimybių langą permainoms Rusijoje ir Baltarusijoje. Ir tokią galimybę privalome išnaudoti. Todėl mūsų “Puolimo Strategija” turi apimti ne tik mūsų tiesioginę paramą Ukrainai, bet ir mūsų pastangas mobilizuoti maksimalią Vakarų paramą Ukrainai ir Vakarų paramą permainoms Rusijoje ar Baltarusijoje.
Lietuvos patriotus turi suvienyti ne tik mūsų “Gynybos Strategija”. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad mus turi vienyti ir mūsų “Puolimo Strategija”. Kartais susidaro vaizdas, kad mes paprasčiausiai nepasitikime savo jėgomis ir netikime savo galimybe “pulti”. Gal dėl to, kad per paskutinius kelis šimtmečius mes, žvelgdami į Rusiją, galvodavome tik apie savo “Gynybos Strategiją”. Ir tik tokios strategijos įgyvendinimu rūpindavomės. Nes jautėmės žymiai silpnesni už imperiją kaimynystėje.
Tačiau laikai keičiasi. Ateina metas mums imti drąsiai kalbėti ir apie “Puolimo Strategiją”. Putinas padarė esminę strateginę klaidą, pradėdamas karą prieš Ukrainą. Putino režimas privalo ne tik pralaimėti šį karą. Režimas privalo ir politiškai būti palaidotas šio pralaimėjimo pasekmėje. O tada gal pasimatys ir kitokios Rusijos bei Baltarusijos daigai. Tai ir yra mūsų “Puolimo Strategijos” esmė.
Ir mums reikia, kad tokia “Puolimo strategija” patikėtų plati Vakarų demokratinė bendruomenė. To ir siekiame savo veikla Europos Parlamente ir didžiosiose Vakarų sostinėse: Vašingtone, Berlyne, Paryžiuje ar Londone. Kelias iki “Puolimo Strategijos” pergalės ir permainų Rusijoje bei Baltarusijoje nebus lengvas, sėkmė nėra garantuota, bet lengvas kelias – ne mūsų kelias.
Kai kuriems Lietuvos ekspertams ar “profesionalams” atrodo, kad tokios “Puolimo Strategijos” įgyvendinimu užsiima tik “naivieji” Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius. Kai kam atrodo, kad mes esame vieniši savo “naivume”, kad partijoje yra kitokių požiūrių ir kad partija beveik skyla šiuo klausimu.
Eilinį kartą tenka nuliūdinti tuos, kurie ieško partijos skilimo. TS-LKD yra vieninga ne tik savo aiškia “Gynybos Strategija”, bet ir savo požiūriu į “Puolimo Strategiją”. Esame unikali partija, kuri turi abi strategijas ir jas intensyviai įgyvendina.
Pagrindinės čia aprašytos “Puolimo Strategijos” nuostatos buvo patvirtintos TS-LKD partijos Europos Parlamento rinkimų programoje “EUROPA – MUMS, MES – EUROPAI: AUGINTI IR GINTI!!!”, (https://elpnariai.lt/ts-lkd-
Tiems, kuriems yra įdomios mūsų “Puolimo Strategijos” pagrindinės nuostatos, siūlau susipažinti su tam skirtomis atskiromis partijos programos ištraukomis.
Tai yra strategija, paremta tikėjimu, kad mes nugalėsime. Visi kartu. Kartu su Ukraina, su Rusijos ir Baltarusijos demokratais, su Vakarų demokratine bendruomene. Tikėjimas pergale yra ne mažiau svarbus nei realistinis grėsmių įvertinimas.
Lietuvius turi vienyti ne tik alus, bet ir mūsų tikėjimas pergalėmis:)
Ne tik krepšinio, bet ir geopolitinėmis pergalėmis!!!
***************
TS -LKD rinkimų programos nuostatos 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą
EUROPA – MUMS, MES – EUROPAI: AUGINTI IR GINTI!!!
Ištraukos apie “Puolimo Strategiją”
“Artimiausią dešimtmetį Europos Sąjunga neturės didesnio rūpesčio nei atkurti tvarią taiką visame Europos žemyne. To nebus galima pasiekti kokiomis nors derybomis dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo ar sutariant dėl taikos Putino sąlygomis. Tvari taika Europos žemyne yra galima tik jeigu geopolitinės transformacijos įvyks plačiame Europos rytinės dalies regione, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas. Taip atsivertų galimybės pozityvioms permainoms šiame regione. Mes turime būti pasiruošę pilnai išnaudoti šį galimybių langą, nes tik tai leis atkurti tvarią taiką ir saugaus augimo galimybes visame Europos žemyne, taigi ir Lietuvoje.
Artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, grįžimo prie tvarios taikos dešimtmetis. Jis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes tik Ukrainos sėkmė (tai yra, jos pergalė prieš Rusiją, jos atstatymas ir modernizacija, jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO) padės transformuotis platesniam Europos Rytų regionui. O Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ką gali ir turi padaryti Europos Sąjunga ir kitos Vakarų valstybės. “
/…/
“Nes mūsų darbai ir idėjos, skirtos mūsų regiono transformacijai ir tvarios taikos atkūrimui Europos kontinente yra žinomos, atpažįstamos ir vertinamos tarptautinėje bendruomenėje.
Todėl, kad savo idėjų įgyvendinimui sugebame suburti plačias tarptautines bendraminčių politikų ir ekspertų koalicijas: jau pirmą karo prieš Ukrainą dieną inicijavome tarptautinės parlamentarų ir ekspertų koalicijos „United for Ukraine“ (U4U) steigimą – joje šiandien yra susibūrę daugiau nei 400 parlamentarų ir 200 ekspertų iš daugiau nei 30 valstybių; analogiškai veikia ir mūsų suburtas „Europietiškos Rusijos draugų Forumas“, kartu su Rusijos demokratinės opozicijos atstovais besirūpinantis, kad Europos Sąjunga įgyvendintų ilgalaikę strategiją, kuri padėtų Rusijai po Putino transformuotis į normalią, neagresyvią valstybę.”
/…/
“- Svarbiu prioritetu mūsų veikloje Europos Parlamente bus ir parama būsimos demokratinės Baltarusijos integracijai į ES – ir toliau skatinsime tiek demokratinę Baltarusijos opoziciją, tiek ir ES vadovybę, kad artimiausiu metu būtų parengtas ir paskelbtas būsimosios Asociacijos sutarties tarp ES ir demokratinės Baltarusijos projektas; lygiai taip pat sieksime kad ES atvertų Europines perspektyvas demokratinei Armėnijai;
– Ir toliau sieksime įtikinti Europos Sąjungos ir demokratinių Vakarų politines bendruomenes, kad Ukrainos sėkmė – svarbiausias geopolitinis faktorius, kuris padės transformuotis visai Europos žemyno Rytų erdvei, įskaitant Baltarusiją ir Rusiją. Ukrainos pergalė, Ukrainos atstatymas, Ukrainos narystė ES (pradžioje integracija į Bendrąją rinką) iki 2030; pakvietimas narystei NATO artimiausiu metu ir pati narystė Aljanse – tai yra tie veiksmai, prie kurių realizavimo gali ir privalo prisidėti visi Vakarai, taigi – ir Europos Sąjunga, nes tai yra kelias į plataus Rytų regiono geopolitinę transformaciją, tuo pačiu ir į tvarią taiką Europos žemyne, o to reikia ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai;”
/…/
“- Esame įsitikinę, kad geopolitinė transformacija Europos Rytuose yra pagrindinė sąlyga tvariai taikai Europos žemyne. Istorijos dėsniai tvirtina – demokratijos tarpusavyje nekariauja. Europos Parlamente ir toliau formuluosime svarbias ES ir Vakarų politikos idėjas, kurių įgyvendinimas padėtų Rusijos ir Baltarusijos demokratinei transformacijai: Vakarai turi nebijoti Putino režimo griūties ir turi kurti instrumentus, kurie padėtų tokiai transformacijai įvykti. Ukrainos sėkmė yra tai, ką Vakarai gali kurti tam, kad įtakotų transformacijas Rusijoje ir Baltarusijoje, kurias įgyvendins patys Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Ir toliau siūlysime Europos Sąjungai patvirtinti mūsų parengtas santykių su būsimąja demokratine Rusija pagrindines nuostatas ir neatidėliojant jas paskelbti, nes tai yra efektyvus būdas įtikinti eilinius
rusus, kad po Putino režimo griūties demokratinėje Rusijoje jiems atsivers plačios galimybės kurti normalų europietišką gyvenimą. Ir toliau plėtosime Vakarų ekspertų ir bendraminčių iš Rusijos demokratinės opozicijos bendradarbiavimo tinklus tam, kad padėtume Europos Sąjungai realizuoti pateiktas mūsų idėjas.”
/…/
****
Andrius Kubilius yra Europos Parlamento narys ir buvęs Lietuvos premjeras. Pozicija paskelbta socialiniame tinkle Facebook.
