Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Apie sutartines su Daiva Vyčiniene: „… atsiduri nebe šioje erdvėje, nebe šiame laike“

  • 2017-03-01
  • Kaunieciams.lt
  • Kultūra

Jei ne važinėjant dviračiu patempta ranka, šiandien Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės vardą galbūt matytume fortepijono koncertų afišose. Atsitiktinumų pynė, atvedusi etnomuzikologę ten, kur ji yra šiandien, vis dėlto labiau sėkminga nei skausminga – ir, tiesą sakant, prasidėjo daug anksčiau. Jau mūsų pašnekovės prosenelis, Panevėžio rajono raštininkas, savo krašte užrašinėjo liaudies dainas. Nereikėtų pamiršti ir dainingos Račiūnų giminės – bet kokia proga susirinkus, visuomet būdavo dainuojama iki paryčių.

Baigusi M. K. Čiurlionio meno mokyklą D. Vyčinienė įstojo į tuometę LTSR valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), muzikologiją, kur pasirinko folkloristikos specializaciją. Kaip pašnekovė pasakojo, mums susėdus Martyno Mažvydo bibliotekoje, ypatinga patirtis studijuojant buvo folkloro ekspedicijos. „Keliauji keliolika kilometrų pėsčiomis, nešdamasi sunkų juostinį magnetofoną, ir niekada nežinai ką aptiksi. Matai trobą – beldiesi…“, – prisimena D. Vyčinienė.

Matyt, toks artimas ir nuoširdus santykis su nematerialiuoju paveldu ir lėmė tai, kad etnomuzikologės gyvenime dainos, ir ypač sutartinės, šiandien yra viskas ir visur. Ir tai, greičiausiai, yra tikrasis, religinio pėdsako neturintis, dvasingumas, slypintis visai greta. Tas, kurio ne vienas šiandien ieško per toli.

Teoriją D. Vyčinienė visuomet derino su praktika. 1986-aisiais buvo išleista jos vadovaujamo M. K. Čiurlionio meno mokyklos folkloro ansamblio sutartinių giedotojų grupės pirmoji vinilinė plokštelė. Dar po dešimtmečio buvusios „čiurlioniukės“ susibūrė į sutartinių giedotojų, besigilinančių į archajiškus atlikimo principus, grupę „Trys keturiose“, per erdvę ir laiką tekančią iki šiol. Kur dar sutartinių giedojimo kursai Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, sutartinių stovyklos, mokymai įvairiose Lietuvos vietose…

Nevalia nepaminėti ir dar vieno svaraus įrašo D. Vyčinienės biografijoje. Ji savo žiniomis ir darbu daug prisidėjo prie to, kad sutartinės 2010 m. buvo įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Na, bet it srauni upė gerą valandą tekėjęs pokalbis – apie asmeniškesnius dalykus.

Papasakokite apie tą laiką, kai baigėte mokyklą ir netrukus į ją sugrįžote jau kaip folkloro ansamblio vadovė. Buvo 9-ojo dešimtmečio pradžia, tiesa? Lyg ir nepalankus metas lietuvybei puoselėti.

Įstojusi į akademiją, tiesiog „susirgau“ folkloru – buvo įdomu, svarbu kuo daugiau apie jį sužinoti, todėl lakstydavau į visus miesto renginius, paskaitas. Kai baigiau pirmą kursą, tuometis „čiurlioniukių“ ansamblio vadovas Kazimieras Kalibatas man pasakė, kad „jau esu gudri“ ir galėsiu pati vadovauti, nors jame būrėsi vos keleriais metais jaunesni moksleiviai.

Tada gyvenome pilnakraujį gyvenimą. Švęsdavome įvairias šventes kartu, leisdavomės į žygius, persirenginėdavome per Užgavėnes. Įvairūs berniokai, kurie šiaip visur kitur buvo tokia rakštis: pankuojantys, parūkantys, kitaip tariant, neatitinkantys gero elgesio normų, – mano ansamblyje buvo patys šauniausi, didžiausi entuziastai. Tai visiems buvo lietuvybės palaikymo forma, savotiškas pasipriešinimas sistemai, čia mes galėjome būti iš dalies laisvi.

Atrodo, 1987-aisiais tuometės valdžios buvo išleistas įsakymas viešose vietose nesigrupuoti, vaikščioti ne daugiau kaip dviese. Aišku, iš to mes pasijuokėme ir toliau darėme ką darę visuomet. Viena iš smagiausių ansambliečių švenčių būdavo Užgavėnės, per kurias, persirengę tradicinėmis, pačių pasigamintomis kaukėmis, eidavome dainuoti ir kelti triukšmo į Šilo gatvę. Su kauke, pakeitęs balsą, tu galėdavai daryti ką norintis, juokauti su ten gyvenusiais mokytojais, provokuoti juos nepatogiais klausimais ir pan.

Turėjome tradiciją per Vėlines eiti į Rasų kapines ir padainuoti prie Lietuvos šviesuolių, savo idėjomis prieštaravusių sovietinei ideologijai, kapų. Jausdavome, kad kažkas mus stebi, tačiau pati nesu nukentėjusi. Tiesa, pora prie kapų dainavusių bičiulių buvo sulaikyti ir vėliau pašalinti iš universiteto.

Tada neatrodė, kad dalyvaujame kažkokiame dideliame pasipriešinimo judėjime. Tiesiog buvo toks vidinis jausmas, kad reikia tai daryti, kad nuo to mes esame stipresni. Ir tik paskui suvokėme, kad tai buvo pasipriešinimo dalis, savotiška jo forma.

Kada ir kaip įsigijote ar pasisiuvote pirmąjį tautinį kostiumą? Ar tuo metu buvo įmanoma siekti autentikos, atkartoti regionų tradicijas, ar vis dėlto visi vilkėjo vienodais „lietuviškais“ apdarais?

Subūrę M. K. Čiurlionio mokyklos folkloro ansamblį, rūbų, padedami tėvų, ieškodavome visur, daugelis atrastų buvo gana prastos būklės. Kai kurios kostiumų dailininkės kostiumus – aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių – tuo metu atkurdavo istoriškai tiksliai ir, kadangi mokykla buvo laikoma prestižine, pavyko gauti pinigų jiems pasiūti.

Niveliacija buvo ryškiau matyti per dainų ir šokių šventes, kur viskas suderinta, paruošta sceninei kultūrai bei masiškumui – ten tūkstančiai jaunuolių būdavo aprengti vienodais kostiumais. Folkloro ansambliai visuomet siekė autentikos tiek atlikimo, tiek sceninės laikysenos požiūriu. Šiandien man smagu, kai aprangai kurti pasitelkiami liaudies kultūros elementai, – yra tikrai daug vykusių bandymų derinti madą su tradicijomis.

Vis dėlto kyla klausimas, ar interpretaciją galime laikyti tautiniu kostiumu, tinkamu iškilmingomis progomis. Kita vertus, istoriškai „teisingas“ kostiumas irgi ne visuomet dera – esu mačiusi vasaros saulėje kaistančių vaikų su sermėgomis, skrybėlėmis ir t. t., nors anksčiau, matyt, tokiu oru būdavo dėvimi lengvi marškiniai.

Nereikia tapti kostiumo vergu. Būtent todėl mes kai kuriuose renginiuose, pavyzdžiui, knygų pristatymuose, apskritai atsisakome tautinių kostiumų. Mums svarbiausia dainavimas.
Pakalbėkime apie panašumus tarp sutartinių ir lietuviškų tautinių raštų – juk ir pokalbiui susitikome dėl to, kad esame skaitę Jūsų mokslinį straipsnį šia tema.

Dabar apie tai galime šnekėti tik nuojautų lygmeniu. Skirtingai nuo tokių senųjų kultūrų, kaip Kinijos, Indijos ir kt., palikusių traktatus apie muziką, poeziją ar filosofiją, mes viską (pasakas, dainas, sutartines) paveldėjome iš lūpų į lūpas, tradicinius raštus – prijuostėse, lovatiesėse… Jokio aiškinimo apie visa tai nėra.

Giedant sutartines, jei tai trejinė ar keturinė, tai yra giedama trise arba keturiese, visada girdimi tik du balsai, kiekvienas turintis savo muzikinę mintį ir savo skirtingus žodžius – lyg du skirtingi siūlai, nardantys vienas per kitą. Supratau, kad tai labai panašu į juostos pynimą, audimą. Akademijoje tuomet studijavo kompozitorius Dainius Valionis, bandęs dainas ir sutartines žymėti milimetriniame popieriuje. Tai jis atrado, kad sutartinės ten transformuojasi į geometrinius raštus, vėliau dar pritaikė simetrijos principus, dubliavo popieriuje atsiradusią struktūrą ir pastebėjo, kad visa tai labai panašu į tradicinius lovatiesių, staltiesių ir kitus raštus. Kaip sutartinėje neišskiriame vieno balso, taip ir tekstilės raštuose neieškome vienos smulkios figūros – simbolinio ženklo. Abiem dalykams yra būdinga begalybė, visumos kūrimas iš nuolatinio smulkių fragmentų pasikartojimo, t. y. kūrinius galime tęsti ir tęsti.

Peršasi mintis, kad šie sutapimai turėjo reikšmę – sutartinės buvo ritualinės, apeiginės giesmės, vadinasi, jose turėjo slypėti kas nors nepaprasto, sunkiai suvokiamo šiandien.

Sutartinės sudarytos iš smulkių segmentų (ritminių motyvų), vaizdžiai tariant, iš „plytų“, kurios, kuriant statinį, gali būti įvairiai sudėliojamos. „Plytos“ tos pačios, gali skirtis tik jų dėlionė. Tarkime, jeigu sudarysime vienos sutartinės pusės vaizdinį, tai ją, tik atvirkščiai, atkartos kitos sutartinės pusės vaizdinys. Tai veidrodžio atspindžio principas. Dėl šių savybių sutartines galime akivaizdžiai gretinti su tekstile. Iš šių įžvalgų gimė mano ir vaizdo menininkės Jurgitos Treinytės-Jorės ilgai brandintas garso ir vaizdo projektas „Lino laikas“. Kodėl lino? Ypač daug sutartinių yra apie linus. Pastudijavusi supratau, kad toks kalbėjimas apie augalą, visą jo gyvenimą, yra kodas, būdingas daugeliui kultūrų. Verpimas ar audimas mitologijoje suvokiamas kaip pasaulio harmonizavimas, tai sakrali deivių veikla. Sutartinių giedojimas – ritmiškas melodijų ir tekstų „audimas“ – irgi harmonizuoja mūsų dvasinę būseną. Taigi projektas suliejo tradicijas ir šiuolaikines technologijas į visumą. Jis 2008 m. išleistas DVD formatu.
Galbūt tyrinėjant pavyko surasti kokių nors lietuvių folkloro paralelių su kitų kultūrų palikimu?

Tik pradėjus studijuoti atrodė, kad ko nors naujo apie sutartines atrasti jau bus neįmanoma. Tačiau vėliau, kai atsirado galimybė keliauti po pasaulyje vykstančias įvairias konferencijas, įsiliejau į daugiabalsės muzikos tyrėjų grupę, kurioje dažnai sužinau ką nors nauja ir tikrai egzotiška.

Įdomu buvo patyrinėti ainų, pirmųjų Japonijos gyventojų, kanoninį dainavimą, kai balsai įstoja vienas paskui kitą po labai mažo laiko tarpo. Pas mus daugiausia paplitusios trejinės, o ainų kultūroje vienas paskui kitą galėjo dainuoti ir keturi šeši žmonės. Buvo netikėta tai atrasti tokioje senoje kultūroje – dažnai manoma, kad kanoną, kaip muzikinę formą, ištobulino profesionalioji polifonija, dėl to trejinės sutartinės turėtų būti vėlesnės, nes jos pagrįstos kanonu. Tačiau kai tokį kūrybos principą randi archajiškoje tautoje, supranti, kad kanono (imitacijos, arba tiesiog – mėgdžiojimo) šaknys kur kas giliau.

Labai įdomios sąsajos ir su Balkanais. Kalbant apie juos, pirmiausiai reikėtų įsigilinti į etnogenezės problemas. Kaip žinia, esama nemažai baltų migracijos teorijų. Marija Gimbutienė yra teigusi, kad senosios Europos civilizacijos lopšys galėjo būti Viduržemio jūros pakrantėje. Keista, bet būtent ten ir randame daugiausia analogijų sutartinėms. Bulgarai, serbai, juodkalniečiai, kitos gretimos tautos turi panašių elementų (visų pirma – sekundų sąskambių, kurie suvokiami kaip gražūs). Tai verčia susimąstyti, ar tai sutartinėms būdingų principų universalumas ir „atsitiktinis“ sutapimas ar etnogenetiniai ryšiai, kuriuos verta giliau tyrinėti.

Naujų sutartinių niekas nekuria – ar tai reiškia, kad ansamblyje atliekate tik tradicines giesmes? Ar dažnai sulaukiate pasiūlymų bendradarbiauti su kitų žanrų atlikėjais?

Anksčiau maniau, kad kolaboruoti nereikia, – galbūt per daug sutartines branginau. Radusis naujoms patirtims, keitėsi ir mano požiūris. Kai kam galbūt atrodo, kad atliekame „muziejines kopijas“, nieko savo nepridedame. Bet jei sutartinę suvokiame kaip priemonę medituoti ar kurti glaudžiam dvasiniam ryšiui tarp ansamblio narių, tuomet svarbiausia yra giedojimas čia ir dabar, dėl savęs, dėl neįkainojamo potyrio. Esu mąsčiusi: „Na va, jau mokame šimtus sutartinių. Kas bus, ką veiksime, kai išgiedosime visas užrašytąsias?“ Dabar suprantu, kad nesvarbu, kiek sutartinių moki, kaskart jas giedi vis kitaip. Tai priklauso nuo vidinės būsenos ir daugelio kitų veiksnių.

Dar vienas esminis dalykas sutartinėse yra sutarti. Tai reiškia ne tik derėti muzikaliai, bet ir justi tarpusavio dvasinį ryšį, sutarimą su savimi pačiu. Kai giedi, tu tarsi atsiduri nebe šioje erdvėje, nebe šiame laike. Labai įdomus dalykas. Kartais per repeticijas ar koncertus giedame ir nejaučiame, kaip greitai bėga laikas.

Taip pat sutartinėje balsai turi „susimušti“ arba „susidaužti“. Turi susidaryti tokia vibracija, kuri pereina skradžiai kūną. Ir tik tada, kai balsai „susidaužia“, pajunti visą malonumą. Bet jis ne visada įvyksta. Jeigu nebuvo to suvirpėjimo, tai nebuvo ir pačios sutartinės. Tai jauti ne tik pats, bet ir klausytojai. Tačiau kartais tie „susidaužimai“ tikrai pavyksta. Giedant susidaro tokia gyvybinga akcentuoto ritmo pulsacija, kad nejučia kojos pačios ima kilnotis – norisi šokti. Tai puikiai jaučia roko ir džiazo muzikos atstovai, kurie panaudoja sutartines savo kūryboje, gana dažnai siūlo bendradarbiauti.

Taigi, jeigu kalbėsime apie patirtis su kitais menais, jau esame dalyvavę nemažai įvairių projektų. Man svarbi profesionali muzikos pusė, nesinori dirbti su pigaus roko (popso) kūrėjais, todėl dažniausiai bendradarbiaujame su kompozitoriais. Pradėjome nuo šiuolaikinės muzikos festivalio „MaerzMuzik“ Vokietijoje (2013 m.) – ten sutartinės suskambėjo ir grynuoju pavidalu, ir specialiai festivaliui Algirdo Martinaičio sukurtame kūrinyje „Bienenmensch“, skirtame „Trys keturiose“ ir styginių kvartetui. Vėliau dar dalyvavome Mindaugo Urbaičio, Remigijaus Merkelio kūrybiniuose ieškojimuose, bendradarbiavome su Lenkijos džiazo muzikantais.

Jungiant sutartines su kitais menais, reikia paklusti naujoms taisyklėms. Tai buvo ypač aktualu dirbant su elektroninės muzikos kompozitoriais Linu Rimša ir Linu Paulauskiu. Elektroninė muzika diktuoja griežtą ritmą, iš kurio negali išklysti, o kiekviena sutartinių giedotoja turi vidinį tempą. Giedant tradiciškai (a capella), pradžioje jis vienoks, įsigiedojus nusistovi. Primesti iš šalies jo negali. Tad dirbant su kitais patirtis įdomi, smalsu stebėti ir žiūrovų reakciją, tačiau sutartinėms būdingos unikalios būsenos nebelieka. Vis dėlto ir kitokias būsenas pajusti, įvertinti – svarbu. Tai padeda neužsistovėti vienoje vietoje.

http://pilnas.kaunas.lt informacija

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

Savivaldybės: kitąmet šildymo išlaidų kompensacijoms gali trūkti apie 60 mln. eurų

Prezidentas pasirašė dekretą dėl Adomavičiaus atsistatydinimo

Premjerė: kultūros ministras turi priimti sprendimą palikti pareigas

Dėl asfaltavimo darbų trumpam uždaroma dalis Birželio 23-iosios ir Partizanų gatvių sankirtos

Teismas pradėjo nagrinėti Rupšio dantų implantų bylą: buvęs kariuomenės vadas kaltės nepripažįsta

Kuriasi disleksijos sutrikimą turinčiuosius atstovaujanti asociacija

Du neteisėtai disponavę kvaišalais kauniečiai siunčiami už grotų

Senamiestyje – darbymetis: Rotušės aikštėje iki lapkričio vidurio uždaromas eismas transportui

Dar vienas gaisras Laisvės alėjoje: degė šiukšlės

Kauno ligoninėje mirė susižalojęs vyras

„Žalgiris” įspūdingai pradėjo Eurolygos sezoną

IN MEMORIAM aktorei Milei Šablauskaitei

Nuteistas kelyje Kaunas-Vilnius policininką pražudęs vairuotojas

VSAT: dėl pažeidėją galimai nužudžiusio pareigūno pasisakys teismas

Kremliaus karo ekonomika skurdina Rusijos regionus

Ruginienė: derybinė grupė ieškos sprendimų dėl „aušriečiams“ atitekusios Kultūros ministerijos

Jonavos meras neatvyko į Lobovo bylos posėdį, politikui gresia atvesdinimas

Mokėsi užsieniečių integracijos ypatumų

Tyrimas: draudimas moksleiviams vakarais naudotis išmaniaisiais telefonais gerina miegą ir pasiekimus mokykloje

Siūloma sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą: pirmininką skirtų Vyriausybė

Kodėl dalis dešiniųjų pažiūrų visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų įsivaizduoja galintys valdyti visuomenės nuomonę?

Kaune neblaivus vyras pripurškė dujų apsaugos darbuotojui į veidą

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atsisako prezidento globos

Kodėl pastolių nuoma tampa išmintingu pasirinkimu?

Lietuvos muziejų asociacija jungiasi prie streikuojančios kultūros bendruomenės

Kaišiadorietiškos linksmybės – pinigingos?

Kauniečiams duris atverė naujas Šilainių baseinas

Spalio mėnesį Kauno senjorų lauks kava ir įdomūs pokalbiai

Pasieniečiai dėl suklastotų dokumentų į Lietuvą neįleido 7 Rusijos piliečių

Sulaikytas galimai prieš moterį smurtavęs Karo policijos pareigūnas

Laisvės alėjoje, kaip įtariama, padegta kavinė

„Ikea“ padegimu kaltinamam jaunuoliui siūloma skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis

Šakalienė tikisi, kad per artimiausias savaites Seimą pasieks projektai dėl naujo poligono

Trapecinė stogo skarda

Kokia sienų spalva 2025 metais dominuoja Lietuvos interjeruose?

Rūšinė arbata ir kombučia tiesiai iš ūkių

Kam reikalingas renginių organizavimas? Privalumai ir praktika

Odoo verslo valdymo sistema: įgyvendinimas ir pagrindiniai privalumai

Kaip kauniečiai gali pasiruošti artėjančiai žiemai: ekonomiški sprendimai ir dažniausios klaidos

Dažniausios klaidos po antakių permanento procedūros

Virtualių pergalių sezonas: kaip sekti svarbiausius e-sporto įvykius per metus

Kaip protingai išsikeisti valiutą prieš kelionę: Lenkijos zlotas ir Norvegijos krona praktiškai

Leiputė apie naująjį ministrą Adomavičių: tikimės, bent jau nesugadins kultūros sektoriaus

Šmeižtu kaltinti žurnalistai Janutienė, Pauliuvienė ir Jančys lieka išteisinti

Už nepilnamečių tvirkinimą nuteistas Jakštys nesutinka su kalėjime jam skirta skatinimo priemone

Spektaklis „Žemė” – dialogas tarp tautų kultūrų, suvienytas bendro laisvės troškimo

„Kovok šauniąją tikėjimo kovą” (1 Tim 6, 12) 26 eilinis sekmadienis

Kaune socialinės akcijos metu surinkta 30 tonų atliekų

STT: traktorių registro tvarkoje fiksuojamos kyšininkavimo bei papirkimo rizikos

Įstatymo pataisa leis sumažinti PSD įmokų skirtumą tarp dirbančiųjų ir valstybės lėšomis draudžiamų gyventojų

Valentinavičius: politikams žurnalistai objektyvūs tada, kai apie juos gražiai kalba

Tarptautinis paralimpinis komitetas panaikino Rusijos ir Baltarusijos suspendavimą

Antarktidos paslaptys: tirpstantis ledas ir netikėti prieaugiai

Prano Mažylio gimdymo namai Kaune užveria duris: nutrūkusi istorinė gija demografinės katastrofos akivaizdoje

Palangos meras: savaitgalį vyksiančiame Čiurlionio renginyje naujasis kultūros ministras nepageidaujamas

Prie URM – Palestinos rėmėjų piketas: reikalauja apsaugoti į Gazą plaukiančią flotilę

Vytauto parke atverta atnaujinta Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla

„Aušriečiai“ ištrynė „Facebook“ įrašą, kuriame kritikavo kultūrininkų protesto dalyvius

Kibernetinis saugumas šiandien: praktiška informacija įmonių vadovams

Adomavičiui tapus ministru, atsistatydina Literatūros taryba: jaučiamės apgauti ir pažeminti

Iniciatyvos Kaunui: bėgimo renginys išaugęs į sporto šventę

Menininkams atsiribojant nuo Prezidentūros, Nausėdos patarėjas sako – vykstantys procesai niekam nėra malonūs

Lietuvoje atvertas dar vienas dronų mokymų centras „Airtech“

Nuo kitų mokslo metų pirmąja užsienio kalba moksleiviai galės rinktis ispanų

Prie Prezidentūros kultūros bendruomenė protestuos dėl Adomavičiaus paskyrimo ministru

Stanislovas Buškevičius. Palestinos pripažinimas: iš idėjos ar iš baimės?

Vidmantas Janulevičius. Dronų siena: naujo karo ekonomika ir Lietuvos atsakomybė

Kaune ant tilto išsiliejus degalams, uždaroma viena eismo juosta

Ministro patarėja: statome tvoras, bet nesprendžiame problemų – kodėl kalėjimų sistema neveikia

Tarptautinis festivalis „Baltų raštai 2025“: ieškant savosios Laimės

Adomavičius ramina protestuoti pasirengusią kultūros bendruomenę: dėsiu visas pastangas atrasti konsensusą

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

2025-10-08

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

2025-10-08

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

2025-10-08

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

2025-10-08

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

2025-10-08

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

2025-10-08

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

2025-10-08

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

2025-10-08

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

2025-10-07

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

2025-10-07

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

2025-10-07

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

2025-10-07

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

2025-10-07

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

2025-10-07

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

2025-10-06

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

2025-10-06

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

2025-10-06

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

2025-10-06

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

2025-10-06

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

2025-10-06

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

2025-10-06

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

2025-10-06

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

2025-10-05

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

2025-10-05

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

2025-10-05

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

2025-10-05

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

2025-10-04

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

2025-10-04

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

2025-10-04

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

2025-10-04

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos