Kauno klinikinėje ligoninėje dirbantys geriatrai įžvelgia senstančios visuomenės problemas ir siūlo stiprinti geriatrijos mokslo tyrimus bei gydomąją bazę.
Kai veido grožis persikelia į širdį
Kauno klinikinė ligoninė prieš ketverius metus pirmoji šalyje įkūrė Geriatrijos skyrių. Čia įsikūrusi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokomoji klinikinė bazė Geriatrijos klinika.
Geriatrija – atskira medicinos sritis, kuri nagrinėja senstančių žmonių sveikatos išsaugojimo ir gerinimo klausimus, vyresnių žmonių ligų profilaktiką, ligų ypatumus, jų gydymą, socialinius aspektus. Daug dėmesio skiriama aktyviam ir sveikam senėjimui.
Kaip sako gydytoja geriatrė, Lietuvos sveikatos universiteto lektorė Jurgita Knašiene, pagrindinė geriatro užduotis – pagelbėti pagyvenusiems žmonėms grįžti į pilnavertį gyvenimą. „Dirbant su vyresniais pacientais reikia ne tik išmanymo apie senėjimo procesą, gilių medicininių žinių, bet ir stiprių bendravimo įgūdžių. Bendraujant su vyresniu žmogumi svarbu atsiminti, kad net ir metams bėgant kai kurie žmonės nepraranda savo grožio – jis tik persikelia iš jų veidų į širdis“, – teigė medikė.
Kas guldomi į Geriatrijos skyrių?
Į Geriatrijos skyrių ligoniai hospitalizuojami skubos ir planine tvarka. Vykdomas paciento išsamus ištyrimas, įvairios medicininės intervencijos. Savo darbą atlieka ir kiti komandos nariai: psichologas tiria ir vertina psichinę būklę, taiko psichologines intervencijas, vyksta ergoterapijos ir kineziterapijos individualūs ir grupiniai užsiėmimai, teikiamos kitos reabilitacinės paslaugos, konsultuoja socialinis darbuotojas. Vyresniems pacientams pritaikoma speciali pagyvenusių žmonių dieta, springstantiems pacientams, taip pat turintiems nepakankamą mitybą – modifikuotos specialios dietos.
Čia diagnozuojami ir gydomi specifiniai geriatriniai sindromai: demencija, griuvimai ir kiti eisenos bei pusiausvyros sutrikimai, šlapimo nelaikymas, mitybos nepakankamumas. Pacientai gydomi ne tik Geriatrijos skyriuje, bet kartu teikiama ir geriatrinė ambulatorinė pagalba, veikia Atminties sutrikimų kabinetas. Ten konsultuojami pacientai ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos, kuriems įtariama Alzheimerio liga ar kitos demencijos, taip pat, ligoninės medikai vieni iš nedaugelio, vykdo tęstinę šių pacientų priežiūrą, artimųjų konsultavimą.
„Norėtųsi, kad šeimos gydytojai ar kiti specialistai rašydami siuntimus, atskirtų pacientus, kuriems reikalinga geriatrinė pagalba, o kuriuos reikia nukreipti į ilgalaikės priežiūros ir slaugos įstaigas. Geriatrijos skyriuje neteikiamos ilgalaikės priežiūros paslaugos, taip pat paliatyvioji pagalba“, – pabrėžė J.Knašienė.
Mokslo apie senatvę svarba tik didės
J.Knašienės teigimu, lovų skaičių didinimas visuomenės nepadarys sveikesnės. Daugiau dėmesio reikėtų skirti aktyviam, sveikam senėjimui. „Dėl to mūsų vizija – Geriatrijos centras, kur mokslas ir praktika žengia kartu, teikiamos kokybiškos stacionaro, dienos stacionaro ir ambulatorinės paslaugos. Visa tai keistų požiūrį į pagyvenusį žmogų“, – aiškino geriatrė.
Dabartinis laikmetis vadinamas senatvės amžiumi: mažėja vaikų, daugėja senų žmonių. „Tačiau mūsų visuomenė nepersiorganizavo, kad jiems atsirastų daugiau vietos, kad jie būtų gerbiami ir jaustųsi orūs. Apie visuomenės kokybę, apie jos civilizuotumą galime spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su senais žmonėmis, kokia vieta jiems skirta visuomenės gyvenime“, – kalbėjo J.Knašienė.
