„Turiu judėjimo negalią. Esu žemo ūgio ir vaikštau su pagalbine priemone – lazdele. Mano kelyje, ieškant darbo, ir „kirsdavo” tai, kad esu vaikiško ūgio, kitaip atrodau. Nors esu ne vaikas, o moteris, reikia įrodyti, kad darau viską, ką ir kiti suaugusieji, bet negalios negaliu paslėpti”, – sako Vilniuje gyvenanti 36-erių Agnė.
Negalios ji nesureikšmina, o aplikuodama į darbo pozicijas, apie tai užsimena paskutiniame etape, pakviesta pokalbiui. Sako, nenorinti būti „verslo priemone verslui”, kuomet negalią turintis asmuo įdarbinamas tik dėl to, jog darbdavys gali gauti subsidiją. Agnė neslepia, tokių darbdavių yra, kaip ir įmonių, kuriose negalią turinčiam asmeniui siūlomas mažiausias atlyginimas, neatsižvelgiama į jo išsilavinimą, darbo patirtį ir reikalingas kompetencijas. Jauna moteris prisipažįsta, kad pasiekti profesinės svajonės jai padėjo ne tik didžiulės asmeninės pastangos, įgytos naujos žinios, tačiau ir palaikantys žmonės, suteikę daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Svajojo apie darbą tarptautinėje įmonėje
Pagal specialybę Agnė – dietistė, tačiau daug metų dirbo administracinį darbą nedidelėje įmonėje, į kurią pateko per darbo biržą.
„Esu dirbusi pagal specialybę sanatorijoje, tačiau pajutau, kad šis darbas – ne man, – pasakoja moteris. – Kai užsiregistravau į darbo biržą ir ieškojau kito darbo, taip sutapo, kad įdarbinant neįgalų žmogų yra tam tikra pagalba įmonėms dėl finansavimo. Įmonė, kurioje gavau pasiūlymą dirbti, buvo jauna, ką tik įsikūrusi ir jai tuomet buvau naudinga dėl gaunamo finansavimo, įdarbinant neįgalų asmenį. Man tuomet labai reikėjo darbo, tad dirbti sutikau”.
Agnė dirbo administracinį darbą: „Taip pat kuravau įvairius kurjerių reikalus, reikėjo atsakinėti į užklausas, konsultuoti telefonu”. Įmonė augo, kartu su ja išaugo ir klientų skaičius, gausėjo skambučių, kurių dalis buvo ir negiamų.
„Būdavo momentų, kai nebesinorėdavo net atsiliepti, – prisipažįsta moteris. – Pavargusi nuo paskutinio darbo, pasvajodavau dirbti tarptautinėje įmonėje, tačiau norėjau atsiriboti kiek įmanoma nuo tiesioginių skambučių su klientais. Buvau darbe perdegusi, tad šių pareigų iki šiol baidausi.
Turiu draugų, kurie dirba tarptautinėje įmonėje, kaip ir mano sesuo, taigi girdėjau, koks ten yra požiūris į darbuotojus, kaip jie skatinami, kaip apdovanojami, kaip šventės rengiamos, kokia yra organizacinė kultūra – visa tai lygindavau su savo maža įmone. Buvau įsitikinusi, kad tarptautinėje įmonėje kiek kitoks požiūris į žmones, daugiau lygybės. Atrodė, kad ten geriau, norėjosi pabandyti.
<..>Įmonėje, kurioje tuo metu dirbau, jausdavausi, kad mane priėmė dėl gaunamo finansavimo, kad aš jiems nešu naudą, bet kad dirbu gerai – nevertinama, nebuvo peržiūrimas atlyginimas. Kai atėjau dirbti į tarptautinę įmonę, nesijaučiau taip, kad esu čia dėl to, jog įmonė gaus už mane pinigėlių. Priešingai, man sudarytos sąlygos dirbti kokybiškai, pritaikyta darbo vieta, kaip kad reguliuojamo aukščio stalas, kėdė. Tokie paprasti dalykai…”
Asmeninės pastangos ir palaikymas
Kaip parodė Agnės patirtis ieškant darbo, į neįgalų žmogų dar yra žiūrinčių kaip į prastesnį, nevertą didesnio atlyginimo. Tačiau ji pripažįsta, kad norint gerai apmokamo darbo, reikia ugdyti profesines kompetencijas, įgyti naujų žinių, o pasitikėjimas savimi – taip pat labai svarbus.
„Mentorei Ievai sakiau, kad nebūsiu verslo priemone verslui, kuriuo naudojasi. Ne taip turi būti mano akimis”, – sako Agnė, kuri dalyvavo Europos socialinio fondo agentūros projekto „Alternatyvių investicijų detektorius” projektinėje idėjoje „Unikalus gyvenimas”, kurį įgyvendino VšĮ „Unikalus šokis”. Įsitraukti į projektą Agnę paskatino keletą kartų socialiniuose tinkluose pamatyta reklama: „Tuo metu kaip tik svarsčiau išeiti iš darbo, nuo kurio buvau labai pavargusi. Tai man buvo kaip ženklas, kad turiu imtis kažko naujo”.
Karjeros konsultantų, psichologų ir kitų ekspertų konsultacijos, galimybė kartu pasiruošti CV, aptarti ir pasipraktikuoti dažniausiai darbo pokalbių metu užduodamus klausimus, taip pat įvairios saviugdos veiklos, vykdytos projekto metu, padėdavo negalią turintiems žmonėms, tokiems kaip Agnė, labiau pasitikėti savo jėgomis ir lengviau įsidarbinti.
„Kai ieškome darbo, svarbu šalia turėti žmogų, kuris tavimi tiki. Ir tiki ne tiesiog, kad plekštoja per petį ir sako, jog viskas bus gerai, bet tiki labai giliai – tai žmogus, kuris gali padėti išlaikyti tinkamą kryptį, nepamesti pradėtų darbų, siekiant tikslo. Ir tai žmogus, kuris nepataikauja tavo silpnybėms ir baimėms. Ieškant darbo, yra svarbu turėti tokį palaikantį žmogų šalia. Tai gali būti šeimos narys, draugas, bičiulis, ar kitas žmogus, pavyzdžiui, kuratorius. Ir mes, kaip kuratoriai, šiame projekte ir atlikome šį darbą, – sako Ieva Jazavitienė, projekto tarpininkavimo veiklų koordinatorė. Anot jos, didžiausia Agnės stiprybė – ji iš pat pradžių aiškiai žinojo, ko ji nori, ir mokėjo pasitikėti kitais – priimdavo visas idėjas, tad jai buvo lengva padėti”.
Agnė prisipažįsta, kad sprendimas išeiti iš nemėgstamo darbo nebuvo momentinis, šią mintį ji brandino pusę metų ir ruošėsi.
„Norėjau dirbti tarptautinėje įmonėje, tačiau darbo skelbimuose mačiau, kad ten didelis reikalavimas mokėti laisvai kalbėti ir rašyti anglų kalba. Taigi savo jėgomis susiradau ir vakarais pradėjau lankyti anglų kalbos kursus, kad ugdyčiau gebėjimus. Nes kalbą mokėjau, tačiau jos nenaudojau, trūko laisvo kalbėjimo, turėjau kažką daryti, – pasakojo moteris. – Dėl asmeninių priežasčių mano darbo paieška, mano akimis, užtruko, kadangi teko slaugyti artimą žmogų namie. Galiausiai, atsistojusi ant kojų, su mentore Ieva turejome planą. Jungdavausi į projekto seminarus, dariau įvairias užduotis, augo pasitikėjimas savimi”.
Agnė sako drąsiau ėmusi siųsti CV į įvairias tarptautines įmones, dalyvavo įvairiuose pokalbiuose, kurie ją sustiprino.
„Siunčiu visur, kur dirbo mano draugai, – prisipažįsta, o pakviesta į keletą pokalbių sužinojo, kad ne visuomet taikomas reikalavimas mokėti laisvai bendrauti anglų kalba: Klausimas, kiek iš tiesų jos reikės tavo pareigose ir ar bus galimybė tobulintis. Dabartinis darbas suteikia man galimybę toliau praktikuotis ir mokytis anglų kalbos darbo metu”.
Šiuo metu Agnė sėkmingai dirba vienoje tarptautinėje įmonėje žalų administratore.
„Turiu nuostabią komandą. Kitų skyrių kolegos taip pat labai draugiški, – pasakoja Agnė, kuri buvo išrinkta ketvirčio viena iš geriausių darbuotojų: Man tai – didelis laimėjimas. Nors darbe tenka susidurti su įvairiais iššūkiais ir sunkumais, tačiau drąsiai galiu sakyti, kad tai geriausias darbas, geriausias darbdavys”.
