Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentui Edgarui Stankevičiui viešai „laidojant“ Nacionalinio stadiono projektą ir sakant, kad reikia naujo, kuriame būtų numatyta daugiau sėdimų vietų, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas sako suprantąs šį skepticizmą.
Tomas Čyvas
Šeškinės stadiono projektas siekia sovietmečio pabaigą, Jo statybos baigimo data buvo numatyta 1992 m. Iš naujo liūdnos, o kartais juokingos istorijos nepasakosime. Ką turime dabar?
Turime stadioną kuriame nevyksta statybos. Be abejonės, tikimybė, kad jis bus pastatytas artimiausiu metu – labai nedidelė. Bet aš aišku projekto nelaidočiau. Klausimas tiktai teisingų sprendimų ir ūkiško požiūrio į esamą problemą.
Aš suprantu, kad Hanner’is, ponas Avulis laukia europinių pinigų. Bus nebus.
Ne europinių pinigų. Savivaldybė laukia Europos komisijos sprendimo. Tai nėra parama. Dar turėtų baigtis derybos tarp Hanner’io ir Baltcap’o. Ir tada būtų klausimas ar statybos prasidėtų ar neprasidėtų. Bet šiaip tai kiek yra laiko dabar prabėgę, kad reikia viską iš naujo įvertinti.
Faktiškai projektą reiktų pradėti iš naujo. Nebegalima laikyti, kad projektas tęsiamas?
Mes siūlėme labai aiškiai nuo pat pradžių, kad reikia atskirti objektus ir nutraukti su Baltcap’u sutartį. Atitinkamai perimti parengtą projektą ir statybos leidimus.Toliau skelbti atskirus konkursus kiekvienam objektui atskirai. Tai jau seniai būtų statybos vykusios, šiandien turėtume bent jau stadiono konstruktyvą.
prie tokio mero kuris atstovauja ne miesto interesus, o Baltcap’o, tikėtis racionalių sprendimų, kurie leistų tam stadionui atsirasti, būtų labai abejotinas optimizmas.
Žodžiu kol kas jokio aiškumo ir jokio supratimo kas bus nėra. Ar galima suprasti LFF vadovo skepticizmą šiuo klausimu?
Galima suprasti. Jisai yra tikrai visiškai pagrįstas. Nes prie tokio mero kuris atstovauja ne miesto interesams, o Baltcap’o, tikėtis racionalių sprendimų, kurie leistų tam stadionui atsirasti, būtų labai abejotinas optimizmas.
Esate sakęs, kad tas stadionas galėjo, pagal, kaip viskas vyko Jums esant meru, jau seniai galėjo stovėti?
Jis turėjo stovėti 2018 metais. Kada buvo minimas Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis ir Lietuvos Dainų šventė. Ta proga turėjo vykti atidarymas minėtame stadione. Ir viskas buvo suplanuota ir sudėliota tiek finansai, tiek sprendimai 2014-2015 metais, kad taip ir įvyktų.
Ir tai būtų kainavę kiek, lyginant su tuo kiek dabar išleista?
Dabar būtų sunku pasakyti. Miestui tai būtų kainavę apie 10 mln. eurų. Nes tuo metu buvo užtikrintas europininis finansavimas. Miesto biudžetui tai būtų kainavę iki 10 mln. eurų, nes europinė parama būtų. Kuri Remigijaus Šimašiaus valdymo laikotarpiu buvo prarasta.
O koks yra europinių finansavimo pinigų praradimo mechanizmas? Kaip ji prarandama? Nes jeigu skiriami pinigai programai, kaip prarasti?
Labai paprastai. Europinis finansavimas yra skirstomas periodais, 7 metų laikotarpiui (pvz,2021-2027 m.). Per jį patvirtinamas projektas ir finansavimas projektui. Ir jeigu projektas nevyksta, ir pinigai nebus panaudoti per tą finansavimo laikotarpį, konkrečiam objektui, kuriam pinigai skirti, juos tiesiog perpaskirsto kitiems objektams. Tą ir padarė Skvernelio vyriausybė. Dalį jų dabar kompensavo iš biudžeto, biudžeto lėšomis, bet tai yra mažesnė dalis.
Ar yra daugiau tokių projektų kurie buvo, kur buvo kažkur kažkas pradėta ir tos lėšos prarastos?
Yra yra, tikrai daug. Tik skirtingo dydžio. Tokio didelio kaip Vilniaus nacionalinis stadionas, projektų nėra tiek daug jų.
Pakalbėkim apie tai kaip buvo prarasti pinigai. Priminkim apie kovą su šešėliu, skelbiant džichadą gryniesiems pinigams. nuolat rėkiant, kad šešėlks ten, kur grynieji. Ar stadiono atveju kas nors atsakė iš Lietuvos banko, priežiūros institucijų vadų, kai pasirodė, galima pralošti, pavogti pinigus pavedimais, bankinėmis operacijomis, visai ne grynaisiais?
Čia geras kampas. Pas mus tikrai daug tos pseudo kovos su šešėliu, ir kartais apsiribojama priemonėmis, kurios padaro gyvenimą žmonėms sudėtingą, bet realiai didžiojo šešėlio su kuriuo reikėtų kovoti tai nė trupučio neliečia. Tas pavyzdys labai geras. 40 mln. pralošti grynais neįmanoma. O 40 mln. elektroniniais pinigais viskas įmanoma…
A. Zuokas yra Seimo narys, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas.
