Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
Šiandien Lietuvos vartotojai moka baudas už laiku nepasirinktą elektros energijos tiekėją, nepaisant to, kad dalis tokių tiekėjų nutraukė veiklą, palikdami nežinioje virš šimto tūkstančių klientų.
Ar teisinga ant dalies Lietuvos žmonių pečių perkelti net 25 proc. didesnę kainą už elektrą vien dėl to, kad šie žmonės laiku nepasirinko elektros tiekėjo?
Pradėjus liberalizuoti elektros rinką, nepriklausomų tiekėjų bendrovės turėjo būti patikrintos kaip galinčios vykdyti veiklą. Už tai buvo atsakinga Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Panašu, kad patikrinimas nebuvo atliktas arba atliktas abejingai.
Skandalinga, kad veiklą nutraukė itin didelis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, kurio klientų ir sutarčių skaičius viršijo 160 tūkst. Įdomu, kaip tokiems tiekėjams Energetikos ministerija ir jai pavadžios institucijos apskritai suteikė galimybę tapti energijos tiekėju. Ar tiekėjai buvo tikrinami ir licencijuojami valdininkų, sėdinčių Energetikos ministerijoje?
Esu pasipiktinęs, kad Energetikos ministerijos ir kitų jai pavaldžių įstaigų aplaidus darbas įgyvendinant energetikos liberalizavimo procesą Lietuvoje skriaudžia žmones, kurie ir taip vos suduria galą su galu dėl rekordinės infliacijos. Šių metų rugsėjo mėnesį, remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje fiksuota net 24,1 proc. infliacija. Brangsta viskas, įskaitant maisto produktus ir elektros energiją. Tuo tarpu baudos gyventojams už tai, kad jie laiku nepasirinko elektros tiekėjo, įstums juos į skolas arba vers tapti ekonominiais emigrantais svetur.
Matydamas Lietuvos institucijų ir valdininkų abejingumą, kad Lietuvos žmonės nemokėtų ketvirtadaliu didesnės kainos už elektros energiją, jau ne pirmą kartą kreipiausi į Europos Komisiją, siekdamas išsiaiškinti, ar nepažeidžiamos mūsų žmonių tesės ir ar pagrįstai žmonės baudžiami finansiškai vien dėl to, kad nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, kai tokių tiekėjų kontrolė buvo įgyvendinta chaotiškai ir atmestinai.
Gindamas Lietuvos žmonių teises, kurie yra priversti mokėti baudas už tai, kad nevykdė prievolės pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, kreipiausi į Energetikos komisarę Kadri Simson, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos energetikos klausimus. Komisarės atsakyme teigiama, kad vartotojai turi teisę laisvai pirkti elektros energiją iš pasirinkto tiekėjo, o elektros kainos dydis priklausytų nuo liberalizuotos energijos rinkos.
Remiantis šia informacija galima daryti išvadą, kad lietuviai turi mokėti milžiniškas kainas už elektrą ne tik dėl elektros energijos išteklių krizės, o dar ir todėl, kad Lietuvos institucijos nesugebėjo (o gal ir neturėjo tikslo?) priversti elektros tiekėjų konkuruoti. Natūralu, kad tik tarpusavyje dėl vartotojų konkuruojantys elektros tiekėjai stengsis pateikti kuo mažesnę kainą už elektrą, pasiūlys kokybiškesnį aptarnavimą ar kitas išskirtines sąlygas. Tuo tarpu neapgalvotas elektros rinkos liberalizavimo procesas Lietuvoje, panašu kol kas nepasiteisino, nes neįgyvendino pagrindinių tikslų – skaidyti monopolį ir skatinti konkurenciją tarp nepriklausomų elektros tiekėjų, kad pastarieji pateiktų kuo patrauklesnes elektros kainas vartotojams. Tokiu būdu ir susidarė apverktina situacija, kad Lietuvos gyventojams, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, jau tenka rinktis, ar apmokėti sąskaitas, ar įsigyti elementariausių maisto produktų. Savo atsakyme Komisarė taip pat akcentuoja, kad valstybės narės gali reguliuoti elektros energijos kainas, kai namų ūkiai susiduria su nepritekliumi ir neišgali įpirkti elektros.
Visgi, į esminį klausimą, ar Lietuvoje chaotiškai įgyvendinamas elektros rinkos liberalizavimo procesas nepažeidžia ES teisės nuostatų, Komisarė man konkrečiai neatsakė. Tad esu priverstas savo užklausą jai kartoti – ir kartosiu tol, kol visiems Lietuvos gyventojams bus aiškiai atsakyta, ar ES teisė leidžia taip diskriminuoti elektros energijos vartotojus ir nepaklusniuosius bausti 25 proc. aukštesne kaina už ir taip brangią elektros energiją.
Tačiau Europos Komisija – tik galutinė stotelė. Ar išauš diena, kai mūsų vietos valdžia pagaliau pradės kovoti už savo piliečius ir pasinaudos galimybe reguliuoti elektros energijos kainas? Tikiuosi, kad nenugrimsime į Viduramžius ar vėlesnius laikus, kai šeimos ar senjorai turės pasišviesti žibalinėmis lempomis ar žvakėmis.
