Kaunas, vertinant per architektūros prizmę – itin žavus miestas. Nes tai savotiškas modernizmo perlas. Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra yra unikalus Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinys, kuris nusipelno didesnio tarptautinio dėmesio ir sklaidos visuotinės architektūros istorijos kontekstuose. Tiesa, dalis tikrai žavių ir istoriškai vertingų Kauno namų vis dar yra gerokai apleisti. Tačiau dabar žinome, kad jau rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų miesto pastatų.
Iniciatyvūs gyventojai su svariu miesto prisidėjimu planuoja atnaujinti 50 pastatų Kauno senamiestyje, centrinėje dalyje, Žaliakalnyje bei atokesnėse vietose. Šiemet dalinis miesto finansavimas – iki 50 arba iki 75 procentų visų darbų kainos – numatytas mūrinių ir medinių fasadų atkūrimui, dekoratyviniam apšvietimui įrengti, avarinės būklės šalinimui bei kitoms reikmėms.
Sąraše visa eilė istorinių objektų – tarpukarinis kino teatras „Daina“, Linkuvos dvaro rūmai, Vinco ir Onos Tercijonų namas V. Putvinskio gatvėje, Pelėdų kalno tvora, keletas pastatų Laisvės alėjoje – tarp jų „Pienocentro“ rūmai. Daug dėmesio šiais metais bus skiriama ir miesto medinukams.
Beje, ši informacija aktuali ir visiems tiems, kure turi nekilnojamojo turto istorinėse Kauno vietose. Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti visi kultūros paveldo objektai ir Naujamiesčio, Senamiesčio, Žaliakalnio paveldo vietovėse esantys pastatai. Miestas padengia iki 75 proc. medinukų atnaujinimo kaštų, o mūrinių statinių tvarkybai gali skirti iki 50 proc. dalinį finansavimą. Tvarkomi fasadai, įrengiamas dekoratyvinis apšvietimas, pastatai pritaikomi neįgaliųjų poreikiams. Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojai – pavieniai asmenys, įmonės ar objekto bendrasavininkai, tarpusavyje nusprendę atsinaujinti jiems priklausantį turtą.
