Nebūsiu tradicinių sveikinimo kalbų sakytojas, bet noriu akcentuoti kertinius mūsų veiklos principus ir tikslus, kurių vedini mes visi ir kiekvienas iš mūsų turime stengtis, kad žmonės Lietuvoje būtų laimingi.
Tad mūsų – centro kairės – partijos tikslas – užtikrinti Lietuvos regionų gyventojams socialiai teisingą ir tvarų gyvenimo kokybės augimą kartu su didmiesčiais. Tai – ne teorinė deklaracija, kurią prisiminsime tik prieš eilinius rinkimus, bet mūsų visų nuolatinė, tęstinė veikla, kūrybiškas ir atsakingas darbas, realiai įgyvendinant programoje iškeltus iššūkius ir uždavinius.
Aristotelis teigė, gėris visada priklauso nuo dviejų sąlygų: nuo įvairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iškėlimo ir nuo tinkamų priemonių tam tikslui pasiekti. Aš sakau – turėkime tikslą ir atkakliai jo siekime! Būtent bendri tikslai ir jų siekimas turi būti mūsų visų čia esančių bei partijos skyriams atstovaujančių partiečių pagrindinis variklis, užtikrinantis iškeltų uždavinių įgyvendinimą laiku. Svarbiausia – žmogaus oraus gyvenimo kokybė. To sieksime žingsnis po žingsnio, plėtodami demokratinį procesą keturiomis – politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės demokratijos – kryptimis.
Tai:
– Vietos savivaldos stiprinimas su tiesiogiai renkamais merais, suteikiant jiems daugiau galių, savivaldybėms – daugiau laisvės naudojant biudžeto lėšas, steigiant Paslaugų centrus regionuose.
– Socialinės politikos prioritetas turi būti ne tik socialinės paramos teikimas, bet ir socialinių paslaugų bei socialinio verslo, socialinio būsto fondo plėtra.
– Programos, skirtos jaunoms šeimoms įsikurti regionuose, naujų darbo vietų, verslų kūrimas, valstybės ir savivaldos pagalba kuriantis, esamų ir naujų laisvų ekonominių zonų (LEZ) bei techno parkų kūrimasis ir jų stiprinimas regionuose.
– Esminė partijos nuostata užsienio politikoje – taikus sambūvis su kaimynais. Pasisakome prieš diktatoriškus režimus, bet esame kategoriškai prieš prievartinį demokratijos eksportą.
– Programa ,,Jaunimas į regionus“, kad jaunų žmonių gyvenimas regionuose nebūtų prastesnis nei didmiesčiuose, toliau įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri užtikrintų sklandų jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką;
– Šeimoms – vaiko pinigai, pagalba išlaikant vaikus ikimokyklinėse įstaigose, valstybės dotacijos ne pelno siekiantiems privatiems lopšeliams-darželiams.
– Orus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas kuriant tvarią ir subalansuotą pensijų sistemą, pagrįstą nuosekliu pensijų didinimu, dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemos tobulinimu.
– Veiksmingos asmens sveikatos priežiūros, orientuotos į ligų prevenciją ir sveikatos išsaugojimą, sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimą, greito pacientų patekimo pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus užtikrinimą, jaunų ir perspektyvių medikų pritraukimą į regionus, suteikiant jiems nemokamą gyvenamąjį būstą.
– Šiuolaikinė pedagogų ruošimo ir atrankos sistema, didinant pedagogų atlyginimus, regionuose jauniems mokytojams suteikiant nemokamą būstą, kuris, atidirbus 5-7 metus švietimo sistemoje, taptų jų nuosavybė.
– Didelis dėmesys sportui ir jo infrastruktūrai, užtikrinant klubų ir regionuose esančių komandų, sportininkų palaikymą, deramą finansavimą.
– Migracijos procesų valdymas turi būti vienos institucijos žinioje su ilgalaike kompleksine emigracijos stabdymo ir išvykusių Lietuvos piliečių sugrįžti į tėvynę skatinančia programa.
– Ūkininkavimo efektyvumą užtikrinsime plečiant kooperaciją ir siekiant pagaminti kiek įmanoma daugiau baigtinių produktų jų auginimo vietoje.
– Esminiai siekiai – tobulinti žvyrkelių asfaltavimo programą, automagistralių rekonstrukciją ir tiesimą, dujų tinklų plėtrą, gamybą be atliekų ir žiedinę ekonomiką, žaliosiomis investicijomis paremtą socialinę ekonominę plėtrą, atsinaujinančios vėjo ar saulės energijos kūrimą.
Tai tik dalis pagrindinių uždavinių, kuriuos daug ir kruopščiai dirbdami bei diskutuodami sudėjome į partijos programą, atsižvelgdami į skirtingų šalies regionų žmonių pastebėjimus, siūlymus. Tai ne vieno žmogaus, bet komandos darbas, kuris turi įrodyti, kad tik bendromis jėgomis, dirbdami ir kurdami išvien galime daug nuveikti mūsų tautos labui.
Manęs dažnai klausia: Jonai, kaip tau pavyksta sutelkti, suburti aplink save žmones, bendraminčius? Manau, kad lyderio savybės neatsiranda iš niekur, o formuojasi ilgo, atsakingo darbo, įveiktų gyvenimo iššūkių dėka.
Lietuvos regionų partijoje mano asmeninis lūkestis sau – dirbti, dėti visas pastangas, būti matomu, atspindėti atstovaujamų žmonių nuomonę, išnaudoti potencialą, kompetencijas, sukauptą patirtį vardan žmonių gerovės.
Kokią Lietuvą turime šiandien???
Kol Vyriausybė gąsdina dar vienu griežtu karantinu jau šį rudenį, šiandien regionų kaimiškose seniūnijose: nepravažiuojami keliai, dešimtmečius neremontuotos ir nesaugios magistralės, reguliariai didėjantys mokesčiai ir kylančios kainos, sunkiai prieinamos kokybiškos medicinos paslaugos, nedarbas, besaikės socialinių išmokų, pašalpų dalybos, skatinančios gyventojus išeiti iš darbo rinkos, nes dirbti – neapsimoka!
Nepakankamas pedagogų, kultūros darbuotojų darbo užmokestis ir jų atsakingo darbo vertinimas lemia kultūros paslaugų mažėjimą, mažų mokyklų uždarymas – švietimo prieinamumo trūkumą, nes išlaikyti vėl – neapsimoka! Vos lašas biudžeto teskiriamas bendruomenių veikloms, visiškas sporto ignoravimas, neišvystytos sveikatingumo programoms, per mažas dėmesys įvairių amžiaus grupių užimtumui, integracijai į darbo rinką.
Šiandienos Vyriausybės atstovai be savų ministrų liaupsinimo, programų, kuriose skiriamas apskritas nulis regionams vardan Austėjos tūkstantmečio mokyklų, apart kvailų atsišaudymų opozicijai, realiai nedaro nieko, kad iš Lietuvos nustotų tekėti milijonai į kitų valstybių kišenę, kad mūsų žmonės jaustųsi saugūs, gyventų oriai ir didžiuotųsi savo šalimi! Toks valdančiosios daugumos elgesys verčia pagrįstai manyti, jog jų niekaip nepateisinama vidaus ir užsienio politika sąmoningai nukreipta siekiant dar labiau supriešinti rytines šalis kaimynes prieš Lietuvą. Tad Lietuvos ir Baltarusijos krizė, be jokių abejonių, yra bendra mūsų šalies užsienio politikos krizė, o Vyriausybė savo nekompetencija kelia pavojų visam šalies valstybingumui.
Tą puikiausiai įrodė užsienio reikalų ministras Landsbergis, nuskridęs į Iraką neva tartis dėl pabėgėlių antplūdžio į mūsų šalį problemos suvaldymo, tačiau savo „diplomatinių“ gebėjimų stoka „susiderėjo“ taip, kad šios šalies avialinijos paskelbė dvigubinančios (!) skrydžių iš sostinės Bagdado į Minską skaičių jau šį rugpjūtį… Esu įsitikinęs, kad laikas šiam ministrui inicijuoti interpeliaciją, kad būtų išvengta tolesnių užsienio vizitų, kurie kelia tiesioginį pavojų mūsų šalies ir jos gyventojų saugumui…
Tuo tarpu mūsų regionų žmonės gyva grandine stoja už savo gimtą kraštą, namus ir šeimas, kad apsisaugotų nuo bandomų primesti pabėgėlių. Šalies savivaldybių merai ir taip jau nuo COVID‘o kiaurais „išlikimo“ biudžetais bando įtikinti ministrus, kad jiems tokia našta – pražūtinga finansiškai, emociškai, žmogiškai…
Ar valdantieji prisiims atsakomybę ne tik už besaikį demokratijos eksportą į kitas šalis, bet ir dėl sankcijų taikymo joms, kas galiausiai bumerangu sugrįžo mums visiems? Pastarieji įvykiai atskleidė, kad neaišku, kam tarnauja Užsienio reikalų ministerija, atsukusi nugarą Baltarusijai, su kuria nutraukti bet kokie diplomatiniai ryšiai, kurie esant tokiai nenuspėjamai situacijai, yra būtini… Gal tikrai mūsų Vyriausybė dar nespėjo ar nenorėjo išmokti diplomatijos pradžiamokslio?
Juk reikia suvokti, kad susidariusią kritinę padėtį šalyje būtina spręsti ne garsiais partiniais lozungais ar pažadais, bet diplomatija, tarpinstituciniu bendradarbiavimu, taikant vadybinius įgūdžius. Deja, to nėra… Todėl nepabijosiu suabejoti, ar daugiausiai rinkėjų balsų Seimo rinkimuose laimėjusi partija tarnauja Lietuvos žmonėms, ar tikrai jos niekas nesieja su Kremliumi, su Putinu?!
Tokios politikos įrodymų labai daug:
– Elektra pas mus patenka tiesiogiai iš Astravo AE, tačiau atsiskaitome už ją per Latvijos įmonę ir… 30 proc. didesnėmis kainomis!
– Dujas perkame iš Rusijos ir permokame didindami amerikiečių įmonės tarpininkės pelną. Tuo tarpu mūsų dujų terminalas „Independence“ apkrautas vos 50 proc.
– Metalą irgi perkame iš Rusijos per Lenkijos įmonę;
– Klaipėdos terminalas po sankcijų Baltarusijai, kartu su Lietuvos geležinkeliais patiria 250 mln. eurų nuostolį, nes neperkraunami naftos produktai, dvigubai didesni nuostoliai patiriami neperkraunant kalio trąšų…
Aišku viena – mūsų valstybė yra chaoso ir nežinomybės tiesiojoje!
Tačiau tai, kas turi būti ir yra svarbiausias mūsų dėmesio centras – Lietuvos regionai. Kol didmiesčiai sprogsta nuo perteklinio gyventojų skaičiaus, perpildytos infrastruktūros, čia kišamų milijoninių investicijų, iki šiol naiviai stebimasi, kodėl toks didžiulis didžiųjų miestų ir regionų atotrūkis?
Pagaliau ne tik teoriškai suvokime didžiulę regionų reikšmę ir esamą bei būtiną potencialą, infrastruktūrą, kad čia įsikūrusios šeimos, nauji verslai galėtų gyvuoti tokiomis pat sąlygomis kaip ir didmiesčiuose. Tai ir yra viena pagrindinių Lietuvos regionų partijos siekiamybių!
Lietuvos regionų partija – atsinaujinusi, veržli, su naujomis idėjomis ir dirbanti regionų žmonių labui, gali ir turi būti kurianti, dirbanti, besidominti naujovėmis, atsakinga už kiekvieną.
Linkiu mums visiems kantrybės, stiprybės ir didžiulio noro toliau vesti partiją į regionus, pastebint ir išgirstant kiekvieną žmogų, nepaisant jo socialinio statuso. O žmogiškojo potencialo turime labai daug – nuo daug žadančių mokslininkų, medikų, pedagogų iki inžinierių ar verslininkų, kurių yra ir mūsų partijoje. Žmogiškųjų išteklių yra, pamažu kuriasi ir stiprėja partijos skyriai regionuose, vadinasi, žmonės ištroškę permainų ir pokyčių, kurie prasideda čia, šiandien, ir įgauna pagreitį nuo regiono iki regiono, nuo žmogaus iki žmogaus, nuo toliaregiškų ir rimtų įžvalgų iki realių darbų.
Sėkmės, kūrybiško darbo, telkiančio bendraminčius bendram tikslui – gerinti mūsų valstybės žmonių gyvenimo kokybę, drąsiai priimti iššūkius, ne tuščiažodžiauti ar vaikytis asmeninių interesų, bet realiai dirbti, iškovojant gyventojų pasitikėjimą Lietuvos regionų partija!
