Kauno rajone, Domeikavoje, naujai atidarytame prekybos centre „Rimi“, pristatyta tapytojos ant šilko, vietos gimnazijos mokytojos Estelos Žukauskienės darbų ekspozicija. Savo šilko tapybos darbų neskaičiuojanti menininkė atvira: viešam darbų eksponavimui reikia lėšų ir laiko, kurio auklėjamąją klasę turinčiai pedagogei trūksta. Vis tik, jau anksčiau rengusi bendrą parodą su kitomis šilko menininkėmis, E. Žukauskienė sustoti neketina: svarsto ekspoziciją plėsti, o tarp kaunietės ateities planų – drabužių iš šilko kolekcija.
Sukurtų darbų neskaičiuoja
„Mėgstu ir piešti, ir megzti, ir nerti, ir siuvinėti, ir pinti. Vienu metu kartais darau kelis skirtingus darbus – kai pavargstu ar atsibosta dirbti su vienu, imuosi kito, tačiau tik tapydama ant šilko suprantu, jog tai pilnai, 100 procentų, mano veikla. Paprašyta, esu kelis kartus kopijavusi piešinius ir, nors pilnai atlikti mano pačios, tie darbai taip ir liko svetimi“, – pasakoja Domeikavoje eksponuojamų darbų autorė. Nors iki šiol nesulaukė garsių įvertinimų, būdama Šilko tapybos asociacijos nare, kritikos taip pat neišgirdo. – „Kai rengėme bendrą parodą su dar dviem šilko menininkėmis, mačiau, jog mano darbai nuo jų labai skiriasi. Viena jų – akvarelistė Eglė Lipinskaitė – pabrėžė, jog ir gerai, kad skiriasi, tai yra jūsų.“
Kiek darbų iki šiol yra sukūrusi, Estela Žukauskienė sako neskaičiavusi. „Kaip mokytoja, esu labai metodiška – susirūšiuoju, susidėlioju, peržiūriu, bet kiek iš viso esu darbų sukūrusi – reikėtų suskaičiuoti. O viskas prasidėjo, kai Kaune baigiau suaugusiųjų tekstilininkų mokyklą pas menininkę Jolanta Šmidtienę. Baigiamajam darbui pasirinkau būtent šilko tapybą. Nuo tada visą laiką tapau – tiek pati, tiek savo mokinius mokau ir su jais kuriu įvairius darbus“, – sako Domeikavos gimnazijos technologijų mokytoja, kuriai meilę rankdarbiams pirmiausia perteikė močiutė. Moteris iki šiol prisimena su močiute dar vaikystėje nunertą savo pirmąją vilnonių siūlų servetėlę. Negrįžtamai Estelos profesinį kelią nulėmė patirtis mokykloje – joje sako turėjusi net atskirą, tik jai skirtą, stalą technologijų pamokose ir buvusi jas dėsčiusios mokytojos numylėtinė.
Planuose – tapytų drabužių kolekcija
Baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą, E. Žukauskienė ne vienerius metus dirbo Kauno Vydūno mokykloje, vėliau – Mastaičių pagrindinėje mokykloje. Joje įgyvendintą projektą, kurio metu jos vadovaujamos mokinės sukūrė kiekviena sau po šilko suknelę, mokytoja prisimena su didele meile. „Tas projektas – lyg mano svajonės išsipildymas. Svajoju sukurti savo tapytų drabužių kolekciją. Kelias sukneles sau, seseriai vestuvių proga ir jos dukrytėms jau esu sukūrusi, bet reikia bendramintės siuvėjos, finansinių galimybių ir laiko. Fizinių galimybių tam šiuo metu, kai turiu auklėjamąją klasę ir mokymas vyksta nuotoliniu būdu, taip pat neturiu“, – sako Domeikavos gimnazijoje dirbanti moteris.
Pakviesta pristatyti darbus Kauno priemiestyje duris atvėrusiame „Rimi“ prekybos centre, juos E. Žukauskienė atrinko iš ankstesnių projektų, kuriuose dalyvavo. „Šilko tapybos asociacijos iniciatyva Lietuvos tūkstantmečio proga sukūriau paveikslą, kuriame pavaizduotas medis su paukščiais, įterpti tautinių juostų motyvai, skrynių dekoro elementai. Antras darbas šia tema vaizduoja Lietuvos žemėlapį. Jame taip pat nutapyti skirtingi tautiški motyvai – įvairūs ornamentai, metaliniams kryžiams būdingos saulutės, paukštukai“, – sako tapytoja ant šilko.
Palinkėjimas lankytojams – pasijusti laimingesniais
Dar vienas Domeikavoje pristatomas darbas – E. Žukauskienės labai mėgstama mandalos tema. Tokių darbų seriją autorė pavadino „Pilies istorijos“. Jų piešiniai primena langų vitražus. „Labai mėgstu senovines pilis, kryželiu siuvinėtus paveikslus, seniems laikams būdingais raitytais, raižytais, išdrožinėtais gėlių, augalų motyvais puoštus daiktus. Ir mano pačios namuose gausu tokių detalių, senovę primenančių interjero elementų. Man patinka, kai supančioje aplinkoje daug gražių daiktų“, – sako Estela Žukauskienė, iš viso naujausioje „Rimi“ pristatanti keturis 80X80 cm dydžio tapybos ant šilko darbus.
„Tapymas man – kaip meditacija. Kai tapau, jaučiuosi ir laiminga, ir graži – tuomet man viskas gerai. Noriu, kad ir į mano darbus žiūrintys lankytojai pasijustų būtent taip: laimingi, gražūs, patenkinti. Mūsų gyvenime labai daug pilkos spalvos, ypač dabar trūksta džiugesio, laimės, dauguma viskuo nepatenkinti, nelaimingi. Tikiuosi, kad pamatę mano ryškius, spalvotus darbus taps laimingesni“, – sako Estela Žukauskienė. Jos darbus adresu Vandžiogalos pl. 112 galima apžiūrėti visą kovo mėnesį.
