2021 03 19
Net ir užklaupus pasaulinei pandemijai bei esant neaiškiai ekonominei situacijai šalyje, užtikrintas nuoseklus senatvės, netekto darbingumo ir kitų pensijų, minimalios algos didinimas. Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs naujas subsidijų už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo modelis leido sustabdyti registruoto nedarbo augimą, o atleidimų skaičius vasario mėnesį buvo mažiausias nuo pirmojo karantino pradžios.
„Darbą pradėjome ne tik Lietuvai, bet visam pasauliui sudėtingu laiku. Iš karto ieškojome galimybių ir išteklių padėti pandemijos paliestiems žmonėms tiek finansiškai, tiek socialinėmis paslaugomis. Karantino metu ėmėmės priemonių, kad užtikrintume pajamas tiems, kurie jų neteko, padidinome ir 100% kompensuojame prastovose esančių darbuotojų atlygio dalį, kad darbadaviai išlaikytų kuo daugiau darbo vietų. Pagalbos sulaukė tėvai, turintys ir dirbti, ir pasirūpinti savo atžalomis, bei dirbantys savarankiškai. Suprantame, kad pandemija didelių išbandymų metas. Ir nors šis laikotarpis pirmiausia buvo nukreiptas į ją, viliuosi, kad jau greitai grįšime į normalų gyvenimą ir savo priemonėmis užtikrinsime socialinės apsaugos stabilumą ir augančią žmonių gerovę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
PARAMA DARBDAVIAMS IR DARBUOTOJAMS. Tęsiantis karantinui, darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams, jeigu negali suteikti darbo. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai kovą prastovas buvo paskelbę per 20 000 įmonių – tai didžiausias skaičius visos pandemijos metu. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 10 tūkst. Naujas subsidijų už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo modelis – 100 proc. kompensacijos, siekiančios 963 eurus „ant popieriaus“, – darbdaviams padeda išsaugoti darbuotojus, o šiems – darbo vietas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. prastovų subsidijos išmokėtos daugiau nei 20 000 darbdavių ir per 160 000 darbuotojų, tam skirta beveik 100 mln. eurų.
SUSTABDYTAS NEDARBO AUGIMAS. Pirmą kartą nuo pirmojo karantino paskelbimo registruotas nedarbas pradėjo mažėti. 2021 m. kovo 1 d. registruotas nedarbo lygis siekė 16,1 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį.
Nuo sausio mėn. šalyje darbuotojų priimama daugiau nei atleidžiama. Išankstiniais „Sodros“ duomenimis, vasario mėnesį darbuotojų atleidimų skaičius buvo mažiausias nuo pirmojo karantino pradžios, darbuotojų priimta 8000 daugiau nei atleista.
VALSTYBĖS PAGALBA PAŽEIDŽIAMIAUSIEMS GYVENTOJAMS. Net ir esant neaiškiai ekonominei situacijai šalyje, užtikrintas nuoseklus senatvės, netekto darbingumo ir kitų pensijų, minimalios algos didinimas – tai padeda sunkiausiai gyvenantiems šalies žmonėms: šeimoms su vaikais, senjorams, neįgaliesiems, žmonėms, gaunantiems mažiausias pajamas. Šiemet 9,58 proc. didėjo ne tik socialinio draudimo pensijos senatvės pensija, bet ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Nuo metų pradžios didėjo ir baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Šiemet bazinė socialinė išmoka sudaro 40 eurų, šalpos pensijų bazė – 143 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 120 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis siekia 128 eurus, o minimalių vartojimo poreikių dydis – 260 eurų.
TAIKLESNĖ PARAMA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Vyriausybei paskelbus antrą karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti 260 eurų išmoką. Į fiksuoto dydžio išmoką pretenduoti gali ir į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekę asmenys, jei jų pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc. Šiuo metu teisę į fiksuoto dydžio išmoką turi nuo pandemijos nukentėję daugiau nei 81000 savarankiškai dirbančių asmenų. Nuo metų pradžios savarankiškai dirbantiems skirta per 38 mln. eurų.
PARAMA DĖL PANDEMIJOS NETEKUSIEMS DARBO. Pernai registruotas nedarbas šalyje augo ir dėl darbo paieškos išmokos, kurią galėjo gauti net ir nuo pandemijos nenukentėję, tačiau Užimtumo tarnyboje registruoti šalies gyventojai. 212 eurų darbo paieškos išmoką nuo sausio 1 d. gali gauti Užimtumo tarnyboje registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Šiuo metu teisę į darbo paieško išmoką turi nuo pandemijos nukentėję beveik 44000 gyventojų. Nuo metų pradžios šiems darbo paieškos išmokų gavėjams išmokėta 7,1 mln. eurų.
SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE SUVALDYTAS COVID–19 IR ĮGYTAS IMUNITETAS. Socialinės globos įstaigose paskiepyta daugiau nei 6 tūkst. globotinių ir beveik 4 tūkst. darbuotojų. Imunitetą koronavirusui įgijo per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 83 proc. darbuotojų. Socialinės globos įstaigose taip pat pradėti skiepyti globotiniai, kurie prieš 3 mėn. ir daugiau persirgo COVID-19. Šiuo metu įstaigose COVID-19 serga 7 globotiniai ir 7 darbuotojai, kai 2020 m. gruodžio 28 d. sergamumas buvo didžiausias, sirgo 1744 gyventojai ir 734 darbuotojai.
SOCIALINES PASLAUGAS PANDEMIJOS METU TEIKIANČIOMS NVO – PAPILDOMA PARAMA. Koronaviruso pandemijos valdymui svarbios ne tik koordinuotos valstybės pajėgos, bet ypač reikšmingas nevyriausybinių organizacijų indėlis. Užtikrinant visuomenei teikiamų socialinių paslaugų tęstinumą, darbuotojų bei paslaugų gavėjų saugumą, savanorių ir juos telkiančių organizacijų veikimą, valstybės parama būtina. NVO gali gauti papildomą iki 10 tūkst. eurų siekiančią finansinę paramą. NVO skirta subsidijų už daugiau bei 2 mln. eurų.
