Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Vytautas Sinica. Lietuvos skaldymas

  • 2021-09-21
  • Kaunieciams.lt
  • Lietuva

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Vyriausybė dirba dar tik nepilnus metus, o jau padarė daugybę reikšmingų darbų kuo didesniam Lietuvos visuomenės suskaldymui. Nors visuomenės susipriešinimą ir įtampas lemia daug dalykų, valdžia daro viską, kad ne sumažintų, o pagilintų susipriešinimą tiek tarp visuomenės grupių, tiek tarp piliečių ir valdžios.

Pavasaris: šeima ir lytis

Dar metų pradžioje valdantieji ėmėsi skaldymo šeimos ir lytiškumo klausimais. Pradėkime nuo šeimos. Laisvės partijos atstovai pagarsino, jog mėgins įteisinti vienalytes partnerystes. Bent kiek besidomintys žino, kad tai dėl europinės teisės neišvengiamai prilygina tokias poras santuokai. Tam pagal skirtingas apklausas nepritaria net tarp 70-80 procentų Lietuvos piliečių. Žinoma, piliečių nepritarimas savaime negarantuoja, kad žmonėms tas klausimas svarbus. Štai 2016 metais lietuviai buvo itin prieš migrantų priėmimą, tačiau kol migrantai buvo toli kažkur Vokietijoje, piliečiai į tai nekreipė didelio dėmesio. Gal valdantieji tikėjosi to paties ir šeimos klausimu. Kaip bebūtų, jie pasirinko įgyvendinti savo ideologinę programą nežiūrint jokio visuomenės pasipiktinimo. O jis buvo toks, kad pirmąkart per dešimtmetį išprovokavo net masinius protestus už prigimtinę šeimą. Padėję ant svarstyklių ideologinį norą paskelbti gėjus esant šeima ir numatomą visuomenės pasipiktinimą, valdantieji ramiai rinkosi tą pasipiktinimą sukelti.

Paraleliai tas pats vyko ir translytiškumo klausimu, kurio pagrindinė išraiška buvo ir išlieka Stambulo konvencija. Joje įtvirtintas nediskriminavimas socialinės lyties, lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais, taip pat siekis išgyvendinti tradicijas, kurios įtvirtina lyčių stereotipus. Seimas neatsisakė planų ratifikuoti konvenciją, tik atidėjo svarstymą rudeniui, kartu paminėdamas ir planus įteisinti lyties keitimą. Kalbant apie Stambulo konvenciją, svarbu ne tiek apklausų rodytas nepritarimas jos ratifikavimui. Lietuvos visuomenė ne tik nepritaria socialinės lyties sampratai. Daugybė vyresnių ar provincijos žmonių apskritai netiki tokių dalykų kaip „lytis, nepriklausanti nuo biologinės lyties“ egzistavimu ir sukioja pirštus apie tai išgirdę. Šios konvencijos priėmimas ir visa translytiškumo įteisinimo politika buvo vienas pagrindinių protestus išprovokavusių valdžios tikslų. Padėję ant svarstyklių ideologinį norą pripažinti vyrus esant moterimis ir numatomą visuomenės pasipiktinimą, valdantieji ramiai rinkosi tą pasipiktinimą sukelti.

Vasara: nelegalūs migrantai ir galimybių pasas

Vasarą kilo ir nelegalios masinės migracijos per Baltarusijos sieną problema. Valdžia daugiau nei tris mėnesius (nes srautai išaugo jau balandžio pabaigoje) taikė atvirų durų politiką ir priėmė į Lietuvą visus pabėgėliais prisistatančius, bet akivaizdžiai negalinčius jais būti nelegalus. Be jokio pagrindo valdžia iki pat rugpjūčio 2 dienos taikė atviros sienos politiką ir tik tada pradėjo jėga neįleisti migrantų į Lietuvą. Būtent šis sprendimo vilkinimas sukėlė naujas įtampas visuomenėje, protestus pasienio savivaldybėse, pasipiktinimą tokia politika, užkrovė Lietuvai 4000 šalyje esančių nelegalų problemą. Kitų šalių patirtis rodo, kad net ir nepriimtiną prieglobsčio prašytoją deportuoti itin sudėtinga ir dauguma jų lieka ten, kur atvyksta. Į protestus ir kritiką vyriausybė atsakė kaltinimais, kad protestuojantys piliečiai veikia prieš valstybę ir net priklauso kriminaliniams tinklams. Žodžiu, susipriešinimas ir čia akivaizdžiai augo. Kodėl valdžia nuėjo tokiu keliu? 

A. Bilotaitė paaiškino, kad sprendimą stabdyti nelegalus priėmė tik tada, kai sulaukė Europos komisarės vizito ir jos pritarimo. Dar atviriau „Žinių radijuje“ rugsėjo 9 dieną pasisakė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, paaiškinęs: „Jeigu būtume iš karto įjungę stabdymo ir grąžinimo politiką, nebūtume gavę tokios europinės paramos iš kitų valstybių – ne tik politinės, bet ir materialios. Šiek tiek, ko gero sutinku, kad reikėjo Lietuvai tapti auka ir prisiimti tam tikrą krūvį, įsipareigojimą ir gauti politinę paramą, kas labai svarbu. […] Taip, tai yra problema, su kuria mums dabar reikės tvarkytis – tie trys su puse tūkstančio migrantų. Tai tikrai nėra mažas skaičius“. Iš esmės tą patį kitais žodžiais LRT laidoje „Lietuva kalba“ rugsėjo 8 dieną pasakė ir Laurynas Kasčiūnas. Trumpai tariant, valdantieji visiškai sąmoningai pasirinko nesaugoti sienos ir įleisti į Lietuvą 4000 tūkstančius nelegalų tiesiog todėl, kad laukė Europos Komisijos pritarimo ir – dar baisiau – siekė paversti Lietuvą migrantų antplūdžio auka, kad ES geriau priimtų griežtesnę sienos apsaugą ir skirtų įvairią paramą vargšei užplūstai Lietuvai. Padėję ant svarstyklių valstybės sienos apsaugą ir numatomą visuomenės pasipiktinimą, valdantieji ramiai rinkosi tą pasipiktinimą sukelti.

Kol kiršino visuomenę neveikimu dėl migrantų, ta pati valdžia pasirinko įvesti galimybių pasą (GP), kuris taip pat ženkliai prisidėjo prie visuomenės skaldymo. Negalėjo neprisidėti – pačia savo esme tai yra priemonė sukurti skirtingas piliečių kategorijas, turinčias skirtingas teises. Klaidinga galimybių pasą lyginti su vairuotojo pažymėjimu ar studijų diplomu – visi kvalifikacijas rodantys dokumentai ne tik aiškiai pagrįsti, bet ir suteikia papildomų galimybių greta tų, kurios ir taip visiems garantuotos Konstitucijos. Tuo tarpu GP ne suteikia naujų galimybių jį turintiems, o atima konstitucines teises iš jo neturinčiųjų. Čia nesileisime į diskusiją apie GP efektyvumą, kurio apskritai neįmanoma patikimai įvertinti nuolat kintant COVID atmainoms ir tuo pačiu skiepo efektyvumui, taip pat neseniai net Pasaulio Sveikatos Organizacijai pripažinus, kad neįmanoma skiepais pasiekti kolektyvinio imuniteto. 

Galimybių paso tikslas yra ne visuomenės sveikatos apsauga, o nepakeliamomis kasdienio gyvenimo sąlygomis priversti skiepytis to dar nepadariusius. Izraelio sveikatos apsaugos ministras tą pripažino viešai, galvodamas, kad kalba privačiai. Lietuvoje to dar niekas nepripažino, tačiau tą geriausia išduoda aplinkybė, kad galimybių pasas suteikiamas tik pasidarius mokamą COVID testą. Toks pat patikimas, bet, pavyzdžiui, darbovietės lėšomis atliktas neigiamas testas teisės į galimybių pasą nesuteikia, nes neapsunkina besitestuojančio žmogaus. Dar daugiau, galimybių pasas tobulai suskaldė visuomenę ne tik į jį turinčius ir neturinčius, bet ir į pritariančius ir nepritariančius. Šie skilimai nėra identiški. Aplinkybių priversti, GP naudoja daug daugiau žmonių, nei yra jam pritariančių. Neatsitiktinai to pasekmė – vieni didžiausių protestų laisvos Lietuvos istorijoje. Nepritarimas nesutampa su įprastomis vertybinėmis takoskyromis – GP supriešino šeimos narius, kaimynus, kolegas, partiečius. Padėję ant svarstyklių siekį paskatinti vakcinaciją ir numatomą visuomenės pasipiktinimą, valdantieji ramiai rinkosi tą pasipiktinimą sukelti.

Ruduo: užsienio politika, eitynės, socialinė atskirtis

Ilgą laiką Lietuvos politikoje egzistavo bent sutarimas dėl užsienio politikos. Nors visuomenėje skirtumų visada buvo, bent politikai sutarė dėl bendros euroatlantinės krypties ir esminių gairių jai įgyvendinti. Tačiau pastarųjų metų konservatorių „vertybinė užsienio politika“ sugebėjo ne tik supriešinti Lietuvą su visa eile to vertų ir nevertų šalių, tačiau ir politikų tarpe iškėlė visiškai naujas diskusijas dėl Lietuvos laikysenos kaimynų atžvilgiu. Visiškai nepasiruošus (t.y. neturint ko populiaraus iškelti vietoje Lukašenkos, neturint sienos, priklausant nuo Baltarusijos krovinių pervežimo) įvykdytas daug grubesnis nei bet kada anksčiau įsikišimas į Baltarusijos vidaus politiką atvedė iki taško, kai opozicija atvirai siūlo su Lukašenka taikytis, taip sprendžiant migrantų krizę, o valdantieji siūlo griežtinti sankcijas. Tai naujas lygis nesutarimo net politikų tarpe. Kartu tai išaugęs nesutarimas ir visuomenėje – daug žmonių, visada palaikę griežtą požiūrį į kaimynines diktatūras, šiandien dėl valdančiųjų perlenkimų jau abejoja tokios politikos pagrįstumu ir linksta į didesnį pragmatizmą. Padėję ant svarstyklių siekį „skleisti demokratines vertybes“ ir numatomą visuomenės pasipiktinimą, valdantieji ramiai rinkosi tą pasipiktinimą sukelti.

Tuo tarpu Lietuvos teismai, neabejotinai iškėlę politines vėtrunges, prisidėjo prie nuosekliai vykdomo visuomenės skaldymo, priimdami akis badančius sprendimus dėl gėjų eitynių Kaune ir Šeimų Sąjūdžio mitingo Vilniuje. Vilniuje protestuoti norėtoje vietoje prie Seimo neleista, tam skirta kita vieta – Katedros aikštė, kuri simboliškai svarbi, tačiau ne jos prašyta. Kaune LGBT pasididžiavimo paradui teismas leido vykti pirminėje norimoje vietoje – Laisvės alėjoje. Tai iššaukiantis kontrastas, rodantis, kad skirtingoms grupėms egzistuoja skirtingas teisingumas. Abiejose akcijose buvo galima pagrįstai tikėtis neramumų, tad šie negali būti priežastis skirtingam vertinimui. Padėję ant svarstyklių siekį patenkinti LGBT bendruomenės pageidavimus ir numatomą visuomenės pasipiktinimą, ir valdantieji (drausdami), ir teismai (leisdami) ramiai rinkosi tą pasipiktinimą sukelti.

Kol kas galima tik numatyti, bet Lietuvoje per pandemiją išaugus socialiniai atskirčiai, rudenį numatomos įstatymų pataisos, ne tiesiogiai, tačiau per vandens, kuro ir kitų resursų apmokestinimą didinančios būtent vartojimo ir komunalinius mokesčius. Būtent šie mokesčiai yra patys regresyviausi – t.y. būtent jiems didžiausią dalį savo pajamų išleidžia mažiausiai uždirbantieji. Lietuva ir taip yra didelio mokesčių regresyvumo šalis, sąlyginai daug surenkanti iš vartojimo mokesčių. Augant socialiniai atskirčiai valdantieji, vedami ES primestų ir siaurai suprastų ekologinių motyvų, renkasi tokias mokestines pataisas, kurios tik gilins skurdžiau gyvenančiųjų skurdą. Tai daroma akivaizdžiai kylant kainoms ir mažėjant skurdesnės visuomenės dalies perkamajai galiai. Kaip meduolis numetamas minimalios algos ir pensijų didinimo pažadas – įprastinė visų valdžių priemonė dalies visuomenės apraminimui. Padėję ant svarstyklių ekologinius idealus ir numatomą visuomenės pasipiktinimą, valdantieji ramiai renkasi tą pasipiktinimą sukelti.

Kodėl taip ir ką daryti kitaip?

Neįmanoma žinoti, bet galima svarstyti, ar valdantieji renkasi Lietuvą skaldančius sprendimus sąmoningai, t.y. ar nori kiršinti visuomenę, ar tiesiog tiki, kad toks šalutinis poveikis yra pakenčiamas ir dėl to Lietuvai ar pačiai valdžiai nieko blogo nenutiks. Klausimas gali skambėti keistai, nes kokia valdžia gali norėti visuomenės suskaldymo ir krentančių savo pačios reitingų? Tačiau esama valdžia gali to norėti: sąmoningai kaitindama atmosferą visuomenėje ir provokuodama nebecivilizuotą savo oponentų elgesį, kaip nutiko rugpjūčio 10 dieną, ji mėgina diskredituoti oponentus, pateisinti savo elgesį, o kartu mano, kad nedaug praranda, nes jos rinkėjas esąs lojalus, o besipiktinantieji ir taip niekada nebalsuos už valdančiuosius. Kitaip sakant, perrinkimo nesitikima, valdyti reikia dabar ir dabar daryti viską, ką ir norima padaryti. Tai ciniška ir visuomenės bendrabūvį aukojanti logika.

Apibendrinkime. Vyriausybė dirba dar tik metus, bet visus tuos metus darė viską, kad kuo labiau skaldytų visuomenę. Tam ji pasitelkė šeimos ir lytiškumo sampratas keičiančius įstatymus, sąmoningai leido į Lietuvą tūkstančius nelegalų, įvedė galimybių pasą, skirstė mitingus į teisingus ir neteisingus, pykosi su visais kaimynais, o galiausiai numato ir pataisas, gilinančias socialinę atskirtį. Sąmoningai ar ne, valdantieji padarė viską, kad visuomenėje kiltų susipriešinimas. Lietuvos interesas šiandien priešingas – kuo didesnės santarvės paieškos. 

Ką daryti? Atsakymas vienas ir principinis: net ir turint gerus tikslus (valdžia retai jų turėjo), šiandien svarbu verčiau žiūrėti kaip „lipdyti“ pabirusią visuomenę ir visais klausimais rinktis tegu ir mažiau efektyvius kitais aspektais sprendimus, tačiau tokius, kurie visuomenės daugiau nekiršintų. Tai ne visada įmanoma, tačiau iki šiol valdžia apskritai dėsningai darė priešingai ir kiršino ten, kur galėjo. Rudens sesijoje pamatysime, ar valdantieji nesielgs priešingai ir toliau. 

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Kauno rajone automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo dviratininkę

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kiek kainuoja diktatūra? (video)

Už dyzelį valdžia laikinai plėš mažiau

„Vaikų Velykėlės“ Kaune kvietė pažinti šventinį Velykų laikotarpį

Metalo ir medienos įmonės ieško darbuotojų

Nusikaltimai ir nelaimės

Atvykėliams iš Rusijos ir Baltarusijos – jokių išmokų

Prokurorai nori naikinti Skvernelio neliačiamybę

Kam ką žada žvaigždės?

Teismui perduota Kaune apšaudytų troleibusų byla

VDU Botanikos sodo gyventojai

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 13-19 dienomis

Siūloma įpareigoti degalines įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles

Kad hidraulika veiktų

KTU mokslininkai sukūrė DI modelį lygumų upių būklei vertinti

Apklausa Vokietijoje: elgesys viešumoje šiurkštesnis

Diplominių darbų už pinigus rašytojams gresia bėdos

Investicijos į atsinaujinančią energetiką atsiperka

Kauno rajone tradicinis veteranų slalomas

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno policija informuoja

Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas

„Mes matėme Viešpatį!“ (Jn 20, 25) Atvelykio sekmadienis

Vengrija

Orbano era baigėsi

Šiauliai „patvarkė” Vilnių (Video)

Vengrijoje rinkimai – išliks Orbanas?

Švedija sulaikė iš Rusijos plaukusį laivą

Prie kontrabandinių cigarečių rastas lavonas dar neatpažintas

Rusija nori kariauti ir žudyti

Prezidentas sveikina šv. Velykų proga

Lietuvos geležinkeliai toliau skaitmeninasi

Premjerė pasveikino stačiatikius ir sentikius Velykų proga

Rusija agresijos per Velykas nenutraukė

KTU parodoje – studento sugrįžimas į tėvo gimtinę 

„Vaikų Velykėlės”

Vilniuje rengiamas „Gyvybės žygis“ Holokausto aukoms atminti

Suomijoje rastas sudužęs dronas ir nesprogusi kovinė galvutė

Kaunas ieško talentų

STT įžvelgė privačių įmonių protegavimą ministerijose

Harris svarsto dalyvauti JAV prezidento rinkimuose

Iranas derasi Pakistane?

Santakos tilto statyba artėja finišo link

Baku viešinti Premjerė mato plačias galimybes

„Žalgiris” laimėjo Belgrade (papildyta)

Apdovanoti iš misijos Kosove grįžę Lietuvos kariai

Šiaurės šalių dienos Kaune

Policija praneša

Kauno rajono seniūnijų projektų rezultatai

KTU mokslininkės apie visuomenės atsparumą

Vaikams norima atimti socialinius tinklus

Tomas Čyvas

Atsiduoti Vėsaitei bus galima, o susimokėti ne

Išteisintas Isoda: dalis čekių galėjo pasiklysti

Ką kam žada žvaigždės?

Raudondvaryje prisistatė futbolo akademijos moterų komanda

Kauno atranka į 2026 metų Tarptautinį skulptūros simpoziumą

Skvernelis turėtų atsisakyti teisinės neliečiamybės?

Kainos: Trumpas ir ajatolos, žalieji ir raudonieji (Video)

Šilainių plento remontas

Kviečia į veteranų slalomą

Seimas toliau svarsto siūlymą laikinai sumažinti akcizą dyzelinui

Ką kam žada žvaigždės?

FC „Hegelmann“ žvilgsnis į Afriką

ES pasveikino Trumpo ir ajatolų paliaubas

Kaune po žiemos bunda lauko gertuvės

Ministras: ,,Lietuva žengia link skaitmeninio radijo“

TS-LKD: turime tapti rusiškai meškai sunkiai įveikiamu ežiu

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone

A. Anušauskas: Ukraina plečia galimybes

„Rail Baltica“ pradeda Kauno mazgo dalies projektavimo darbus

Ką kam žada žvaigždės?

Rusija pavirtino 16 kamerūniečių žūtį kare prieš Ukrainą

Policija ieško Kaune dingusios moters

„RYTAS“ FIBA ČEMPIONŲ LYGOS FINALO KETVERTE

Tris kėlinius dominavęs „Žalgiris” sugriuvo ketvirtajame

Kaip stabdyti skrandžio ir žarnyno vėžį?

Didmiesčiuose auga kokaino ir kitų narkotikų vartojimas

Ką dėti ant kavos staliuko, kad atrodytų stilingai?

Slapti simptomai, kuriuos ignoruoja dauguma lietuvių: ką pastebi šeimos gydytoja?

Juodi maišytuvai – stiliaus viršūnė ar trumpalaikė mada?

Ką kam žada žvaigždės?

Stonio byla dėl galimo PVM grobstymo grąžinta prokuratūrai

„Šventinė” įvykių suvestinė

Kaune birželį vyks stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos

Fiksuota virš 3 tūkst. elektros atjungimų

Kremlius netinkamai reaguoja į padažnėjusius Ukrainos smūgius

Sinoptikė: šiltesni orai žada sugrįžti tik savaitgalį

Moterų rankinio lygoje liko keturios pretendentės į čempionės titulą

Baigtas vilkų medžioklės sezonas: sumedžioti 275 žvėrys

Policija: į Kauno klinikas paguldytas kūdikis iš Marijampolės

Naujakuriai Kauno „Silicio slėnyje“ – Lietuvos inžinerijos kolegija

„Artemis II“ astronautai pasiekė Mėnulio gravitacinės įtakos sferą

Popiežius Velykų sveikinime „Urbi et Orbi“ pasmerkė karą

Pirmosios poros sveikinimas

Olimpiečiai kviečia į nemokamus renginius

„Jis pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20, Velykų homilija)

Taivaniečių atstovybė gavo veiksmų planą investicijoms

Nuotr. asociatyvi.

Ką kam žada žvaigždės?

Taikos derybos sustabdytos?

uostas

Klaipėdos uosto parama Odesos uostui

Lietuvoje Laimo liga plinta

Popiežius Leonas XIV vadovavo Kryžiaus kelio procesijai

Įmanoma, apsimetinėjant, pagrobti 46 tūkst. eurų?

Kauno rajone automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo dviratininkę

2026-04-14
Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kiek kainuoja diktatūra? (video)

2026-04-14

Už dyzelį valdžia laikinai plėš mažiau

2026-04-14

„Vaikų Velykėlės“ Kaune kvietė pažinti šventinį Velykų laikotarpį

2026-04-14

Metalo ir medienos įmonės ieško darbuotojų

2026-04-14

Nusikaltimai ir nelaimės

2026-04-14

Atvykėliams iš Rusijos ir Baltarusijos – jokių išmokų

2026-04-14

Prokurorai nori naikinti Skvernelio neliačiamybę

2026-04-14

Kam ką žada žvaigždės?

2026-04-14

Teismui perduota Kaune apšaudytų troleibusų byla

2026-04-13

VDU Botanikos sodo gyventojai

2026-04-13

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 13-19 dienomis

2026-04-13

Siūloma įpareigoti degalines įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles

2026-04-13

Kad hidraulika veiktų

2026-04-13

KTU mokslininkai sukūrė DI modelį lygumų upių būklei vertinti

2026-04-13

Apklausa Vokietijoje: elgesys viešumoje šiurkštesnis

2026-04-13

Diplominių darbų už pinigus rašytojams gresia bėdos

2026-04-13

Investicijos į atsinaujinančią energetiką atsiperka

2026-04-13

Kauno rajone tradicinis veteranų slalomas

2026-04-13

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-13

Kauno policija informuoja

2026-04-13

Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas

2026-04-13

„Mes matėme Viešpatį!“ (Jn 20, 25) Atvelykio sekmadienis

2026-04-13
Vengrija

Orbano era baigėsi

2026-04-13

Šiauliai „patvarkė” Vilnių (Video)

2026-04-12

Vengrijoje rinkimai – išliks Orbanas?

2026-04-12

Švedija sulaikė iš Rusijos plaukusį laivą

2026-04-12

Prie kontrabandinių cigarečių rastas lavonas dar neatpažintas

2026-04-12

Rusija nori kariauti ir žudyti

2026-04-12

Prezidentas sveikina šv. Velykų proga

2026-04-12

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos