Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Sportas
  • Horoskopai
  • Renginiai
  • Apklausos
  • Grupės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Vakarai sveikina Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, Kremliaus reakcija isteriška

  • 2022-05-12
  • kaunieciams.lt
  • Kaimynai, Pasaulis, Redakcija
Dalinkitės

Puldama Ukrainą vienu iš tikslų Rusija deklaravo NATO plėtros stabdymą. Nesaugiai pasijutę, ilgą laiką neutralūs kaimynai sureagavo priešingai, nes pajuto, kad Kremlius pulti bet kada gali ir juos bet kokia išsigalvota dingstimi.

Skandinavai laukiami

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija.

„Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, – Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, šios šalies lyderiams paskelbus, kad jie remia Helsinkio prisijungimą prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.

„NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nedaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Paklaustas, ar Suomijos narystė NATO keltų grėsmę Rusijai, D. Peskovas atsakė: „Neabejotinai.“

„Viskas priklausys nuo to, kaip vyks šis procesas, kiek karinė infrastruktūra priartės prie mūsų sienų“, – pabrėžė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė URM.

Suomijos pasirinkimas

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Visuomenės nuomonės pokyčiai

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė  po vasario 24-osios smarkiai pakito.

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

Tolesni žingsniai

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos premjerės Magdalena Andersson (Magdalenos Anderson) valdančioji Socialdemokratų partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Daugelis prognozuoja, kad abi šalys prašymus priimti į bloką pateiktų vienu metu.

Suomija ir Švedija jau seniai bendradarbiauja su NATO, todėl tikėtina, kad jų prisijungimas prie bloko ilgai netruktų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad Suomijos stojimas būtų „sklandus ir spartus“.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Suomija turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija ir daugelį dešimtmečių laikėsi karinio neutralumo politikos.

1939 metais į šalį įsiveržė Sovietų Sąjunga. Kiekviena Suomijos šeima nukentė4jo nuo okuantų, tačiau Suomija apsigynė, nors ir netekusi dalies teritorijos. O jai buvo ruošiamas 16-osios sovietinės respublikos statusas, įkandin Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai Helsinkis buvo priverstas pagal taikos sutartį su Maskva užleisti Rusijai didelę dalį savo rytinės pasienio teritojos, Karelijos srities. Sovietinio puolimo formali priežastis buvo ta, kad Suomijos siena per arti Sankt Peterburgo, tada vadinto Leningradu. Esą tai savaime kėlė grėsmę Kremliaus interesams. Dingstimi buvo sovietių inscenizuota suomių artilerijos ataka pasienyje,  Ekspertų vertinimais, puldami Suomiją sovietai prarado arti 250 tūkst. karių.

Suomių gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) ketvirtadienį savo tinklaraštyje išreiškė viltį, kad Švedija prieis tokią pačią išvadą ir kad „galėsime paprašyti narystės kartu“.

Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad „Suomijos sprendimas, savaime suprantama, Švedijai labai svarbus“. Ji pridūrė, kad Stokholmas savo sprendimą taip pat „greitai“ paskelbs.

BNS, kaunieciams.lt

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Fantastinė LKL serija tęsiasi: M. Fosterio metimas išgelbėjo „Rytą“ ir išplėšė lemiamą mačą

2023-06-08

Bulgarai pristatė sudėtį, kuri mes iššūkį Lietuvos futbolo rinktinei

2023-06-08

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

2023-06-08

Čekiškėje vyko greičio automodelių čempionatas

2023-06-08

Vyriausybės krizė skaudžiai smogs vaikams?

2023-06-08

Panevėžyje prasideda Lietuvos jaunučių bokso čempionatas

2023-06-08

Vasarą sveikina Raudondvario dvaro fontanas

2023-06-08

Karagandoje -dalis Lietuvos

2023-06-08

Naudingiausiai žaidęs R. Jokubaitis padėjo „Barcai“ pergalingai pradėti Ispanijos ACB krepšinio lygos pusfinalio seriją

2023-06-08

Kaunas į miesto šilumos tinklų rekonstrukcijas ir plėtrą investuos 22,5 mln. eurų

2023-06-07

Kiekybinę persvarą turėję “Hegelmann” futbolininkai nusileido šalies čempionams

2023-06-07

Profesoriaus Landsbergio rykštė lemia. Kodėl Seimas nepasileido? (Video)

2023-06-07

Jonaviečius sutriuškinęs „7bet-Lietkabelis“ išplėšė lemiamas LKL mažojo finalo rungtynes

2023-06-07

Net penkios Lietuvos regbio-7 rinktinės stoja į kovas Europos turnyruose

2023-06-07

Pasaulio mažojo futbolo čempionate rumunus palaužę lietuviai prasiveržė į atkrintamąsias varžybas

2023-06-07

Paaiškėjo galutinė Lietuvos rinktinės sudėtis: į Europos žaidynes vyks 131 sportininkas

2023-06-07

Trečiosios iš eilės “Kauno Žalgirio” futbolininkų lygiosios

2023-06-07

Iš Estijos grįžo apdovanotas

2023-06-07

Rusija tęsia karinį terorą prieš Ukrainą

2023-06-07

Gyvoji sąjūdžio pamoka jaunimui

2023-06-06

Bubiuose menininkai gaivina dvarininko I. Karpio legendą

2023-06-06

Namų tvirtovę apgynusį „Žalgirį“ nuo LKL titulo skiria tik pergalė (VIDEO)

2023-06-06

Lietuvos televizija ir radijas atkakliai neranda vadovo

2023-06-06
Gabrielius Landsbergis

Diplomatai sėda ant dviračių

2023-06-06

Tarp kandidatų užimti M. Glickmano vietą Eurolygoje – Paulius Motiejūnas

2023-06-06

Seimas generuoja dar vieną draudimą – saldintoms cigaretėms

2023-06-06

D. Žalimas: LRT nepriklausomumas šiomis dienomis neišvengiamai bus viena iš aktualių temų

2023-06-06

Kauno klinikose pasirašytas susitarimas užtikrins geresnes sąlygas darbuotojams

2023-06-06

„Dviratynių“ karavanas atvyksta į Kauną

2023-06-06

„Betsafe Mic’d Up“: „Rytas“ – „Žalgiris“ teisėjų akimis

2023-06-06




Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.


Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2023 Kauniečiams kasdienės naujienos

wpDiscuz