Vyriausybei pritarus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai Nacionalinio saugumo strategijai, trečiadienį opoziciniai konservatoriai pristatė alternatyvų savo dokumentą. Jame akcentuojama, kad Lietuva turi būti pasiruošusi kurį laiką gintis viena, o tam reikia visuotinės gynybos, karinių technologijų vystymo, fortifikacijų ir daugiasluoksnės oro gynybos.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Lauryno Kasčiūno, KAM parengta Nacionalinio saugumo strategija yra pernelyg biurokratiška ir neatskleidžia esminės lietuviškos gynybos minties.
„Kitaip tariant, nebeužtenka sakyti, kad mes skiriame rekordinį biudžetą gynybai. Reikia aiškinti, kaip valstybė veiks X dieną. (…) Reikia atsakyti, kaip valstybė organizuos savo gynybą ir kokia galėtų būti Lietuvos gynybos mintis. Mintis, kurią turi Suomija, kurią turi Izraelis“, – trečiadienį Seime spaudos konferencijoje teigė jis.
„Lietuva savo gynybos pajėgumais turi tapti tokiu dygliuotu ežiu, kuris net ir daug stipresnei rusiškai meškai taptų pernelyg nepatogus ir sunkiai įveikiamas“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu konservatorius Dainius Kreivys pridūrė, jog negalima remtis iliuzija, jog šalies saugumą užtikrins vien tik tarptautiniai pareiškimai ar formalūs įsipareigojimai.
„Tikras atgrasymas atsiranda tada, kada agresorius mato, kad Lietuva turi tokią gynybos sistemą, kuri nuo pirmųjų valandų laužytų ir stabdytų visą puolimo tempą, visus manevrus, naikintų techniką, trikdytų valdymą ir priverstų mokėti nepriimtiną kainą“, – sakė parlamentaras.
L. Kasčiūno teigimu, konservatorių parengtą Nacionalinio saugumo strategiją bus siekiama svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Komitetas dar tik svarstys ir Vyriausybės patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją.
Išskiriami penki strateginiai tikslai
Konservatorių parengtame dokumente numatomi penki strateginiai tikslai. Pirmas tikslas yra patikima ir veiksminga Lietuvos gynyba, kurios pagrindas – visuotinė gynyba. Antras tikslas – patikima kolektyvinė gynyba ir sąjungininkų parama.
„Kolektyvinė gynyba turi būti ne garantija, o realiai veikiantis tikslas“, – pabrėžė D. Kreivys.
Trečias tikslas yra valstybės ir visuomenės atsparumo stiprinimas, t. y., kaip atlaikomas spaudimas informacinėje, kibernetinėje, infrastruktūros, sveikatos, ekonomikos ir energetikos srityse. Ketvirtas tikslas – valstybės valdymo tęstinumas krizės ar karo atveju. Penktas – ilgalaikių nacionalinio saugumo pagrindų sutvirtinimas.
Valstybė turi veikti atsižvelgiant į rizikos scenarijus
D. Kreivio teigimu, šiuolaikinės grėsmės dažniausiai vystosi etapais – nuo mažesnio masto iki didesnio. Todėl, anot jo, valstybė turi būti pasirengusi visiems scenarijams ir gebėti reaguoti į kiekvieną iš jų atskirai bei į jų visumą.
Strategijoje teigiama, kad pirmasis rizikos scenarijus yra saugumo incidentas, kuris apibūdinamas kaip riboto masto įvykis ar sutrikdymas, kol kas nepadarantis didelės įtakos svarbiausioms valstybėms funkcijoms. Visgi reikalaujantis greitos reakcijos ir tikslaus situacijos įvertinimo bei priemonių.
Antrajame scenarijuje pažeidimas laikomas reikšmingu, t. y., aukštesnio lygio grėsme, kada poveikis apima platesnę teritoriją, daugiau institucijų ar svarbias valstybės funkcijas. Teigiama, kad tokiu atveju nebeužtenka pavienio institucinio reagavimo – reikia veikti tarpinstituciniu lygiu, sustiprinti kritinių objektų apsaugą bei sutelkti papildomus išteklius, kad grėsmė būtų lokalizuota, neperaugtų į aukštesnį lygį.
Kritinis pažeidimas įvardijamas kaip ketvirtasis scenarijus, kurio metu grėsmė jau tiesiogiai veikia valstybės saugumą, gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ar gynybos gebėjimą ir reikalauja aukščiausio lygmens valstybės sprendimų bei mobilizacijos. Tokiu atveju atsakas pereina į nacionalinį lygmenį: telkiami rezervai, aktyvuojami mobilizaciniai ir gynybos planai, o visos sistemos veikimas orientuojamas į valstybės stabilumo ir gynybos išlaikymą.
Atgrasymas: priešas turi būti atremtas dar prieš didesnio masto krizę
Konservatorių teigimu, esminis dalykas yra Lietuvos atgrasymo pajėgumai, kuriais būtų atremiamas priešiškas veiksmas dar prieš šiam peraugant į didesnio masto krizę ar atvirą agresiją. TS-LKD siūlomoje strategijoje atgrasymo pagrindą sudaro keturios tarpusavyje susijusios kryptys: visuotinė gynyba, kariuomenės pajėgumų išvystymas, nacionalinė gynybos linija, jungianti Vytauto Didžiojo gynybos liniją ir dronų sieną, bei daugiasluoksnė oro gynyba.
„Valstybės gynyba negali būti palikta tik kariuomenei. Veiksmingas atgrasymas remiasi visos valstybės pasirengimu veikti krizės ir karo metu: pasirengusios valstybės ir savivaldybių institucijos, veikiančios komendantūros, civilinė sauga, logistika, sveikatos sistema, apsaugota kritinė infrastruktūra ir savo veikimo lauką bei savo vietą visoje gynyboje sistemoje žinantys piliečiai“, – aiškino D. Kreivys.
„Tas supintas audinys ir duoda patį ežio efektą“, – pridūrė jis.
Antroji kryptis, kaip tvirtinama, yra kariuomenės pajėgumų išvystymas. Konservatorių manymu, kariuomenė turi būti rengiama, ginkluojama ir stiprinama pagal realų šiuolaikinio karo pobūdį: divizijos išvystymas, ugnies galios didinimas, robotizuotų sistemų diegimas, bepiločių orlaivių pajėgumų plėtra ir spartesnis modernių technologijų pritaikymas.
Trečiojoje kryptyje TS-LKD akcentuoja nacionalinę gynybos liniją ir dronų sieną. Pasak jų, Lietuvos gynyba turi būti organizuojama kaip vientisa integruota sistema, kurioje fizinės kliūtys, fortifikacijos, kontrmobilumo priemonės, stebėjimas, ugnies pajėgumai, logistika ir technologiniai sprendimai veikia kartu.
„Vytauto Didžiojo gynybos linija šioje logikoje kuria fizinį teritorinės gynybos karkasą, o dronų siena tampa technologiniu jo sluoksniu, leidžiančiu greičiau aptikti, stebėti ir tiksliai reaguoti. Todėl nacionalinė gynybos linija yra ne pavienis projektas, o vientisas valstybės gynybos stuburas“, – kalbėjo D. Kreivys.
Ketvirtoji kryptis, kaip numatoma strategijoje, yra daugiasluoksnė oro gynyba, kurios paskirtis yra apsaugoti valstybę nuo viso spektro šiuolaikinių oro grėsmių: pradedant dronais ir klajojančia amunicija baigiant sparnuotomis ir balistinėmis raketomis.
„Tokia apsauga negali remtis pavienėmis priemonėmis. Reikalinga vientisa sistema, kuri laiku aptiktų grėsmes, užtikrintų jų perėmimą skirtinguose nuotoliuose ir dengtų kariuomenės veikimą, kritinę infrastruktūrą, svarbiausius valstybės objektus ir gyvybiškai svarbių paslaugų tiekimą“, – akcentavo D. Kreivys.
„Labai mažai esame padarę. Nenoriu leistis į kritiką, bet maksimalus dėmesys artimiausiu metu tikrai turėtų būti skiriamas čia. Kaip ir nacionalinės gynybos linijos formavimui“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, KAM ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją.
Kaip nurodė ministerija, dokumentas sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis atnaujintos strategijos tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Dokumentas atnaujinamas periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
