Joe Bidenas, blokuodamas Beno Wallace’o kandidatūrą į NATO vadovo pareigas, pakenkė Didžiajai Britanijai, – remdamasi savo šaltiniais vyriausybėje praneša “The Telegraph”.
Gynybos sekretorius buvo daugelio valstybių narių favoritas rengiantis pakeisti dabartinį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą.
Tačiau trečiadienį B. Wallace’as pripažino, kad jo siekis perimti vadovo vairą, kurį jis ne kartą išreiškė viešai, dabar nebėra aktualus.
Vėliau J. Wallace’o šalininkai laikraščiui “The Telegraph” sakė manantys, kad jo ambicijos buvo sužlugdytos po to, kai JAV prezidentas atsisakė tam pritarti.
Vyriausybės šaltiniai esą teigė, kad dabar baiminamasi, jog toks atsisakymas gali pakenkti ypatingiems abiejų šalių santykiams.
Dabar atrodo tikėtina, kad buvusio Norvegijos premjero J. Stoltenbergo bus paprašyta 12 mėnesių atidėti savo išėjimą į pensiją, kuris iš pradžių buvo numatytas šių metų pabaigoje.
Vyriausybės šaltinis, anot “The Telegraph” sakė: “Mes turėtume būti jų artimiausi sąjungininkai. Ir štai ką mes gauname. < …> yra kaip yra… bet tai yra blogai Jungtinės Karalystės ir JAV santykiams. <…> Jie blogai pasielgė su Jungtine Karalyste, teikdami pirmenybę šiai danų poniai”.
Teigiama, kad JAV prezidentas iš pradžių pirmenybę teikė Mette Frederiksen, Danijos premjerei socialistei, kurią remia Prancūzija ir Vokietija.
Tačiau vienas šaltinis teigė, kad jis atvėso jos atžvilgiu po to, kai ji nepadarė jam įspūdžio per vizitą Vašingtone anksčiau šį mėnesį.
NATO generalinis sekretorius pirmininkauja Aljanso vadovų susitikimams, vykdo diplomatinę veiklą ir prižiūri 4 000 pareigūnų (ir biurokratų, red. past.) armiją Briuselyje.
J. Wallace’o kandidatūra buvo populiari tarp narių dėl jo vaidmens Jungtinėje Karalystėje, kuri atliko didelį vaidmenį stiprinant NATO ryžtą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Buvęs ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) ir dabartinis Downing Street Nr. 10 šeimininkas Rišis Sunakas (Rishi Sunak) jį rėmė.
Tačiau jo laukė sunki kova, nes kai kurie Europos lyderiai, vadovaujami Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, aktyviai siekia, kad kitas vadovas būtų deleguotas nuo ES valstybės narės.
“The Telegraph” žiniomis, J. Bideno sprendimas nepritarti J. Wallace’o kandidatūrai buvo paskutinė vinis į projekto karstą ir paskatino JK gynybos sekretorių pasitraukti iš varžybų.
Aukšto rango JK pareigūnai Whitehall’e jautėsi “smarkiai nuvilti” dėl JAV sprendimo, nes baiminosi, kad atmetus kandidatą iš Didžiosios Britanijos buvo pasiųsta netinkama žinia sąjungininkams.
Jungtinė Karalystė yra viena iš septyneto (viso yra 31 karinio bloko narės), kuris praėjusiais metais įvykdė tikslą gynybai skirti 2 proc. nuo BVP.
Iš 31 narės tik JAV, Jungtinė Karalystė, Graikija, Lenkija ir Baltijos šalys išleidžia daugiau nei du procentus, tačiau kelios didžiosios šalys (įkyriai ir įžūliai, – red. past.) neskiria daugiau nei dviejų procentų. Praėjusiais metais Vokietija, Prancūzija ir Italija nesiekė nustatyto tikslo.
Vyriausybės šaltinis, cituojamas leidinio, sakė: “Geriau susirūpinkime dėl NATO ateities, nes gali būti, kad atsiras daugiau šalių, norinčių atsisakyti dviejų procentų įsipareigojimo”.
Gali būti, kad šis klausimas taip pat gali pakenkti Jungtinės Karalystės paramai JAV kitais tarptautiniais klausimais, įskaitant griežtą Vašingtono poziciją dėl Taivano nepriklausomybės.
Šaltiniai britų žvalgyboje užsiminė, kad parama Danijos premjerei išblėso, kai “ji neišlaikė interviu” vizito Vašingtone metu. Su šiuo vertinimu sutiko ir vienas J. Wallace’ui artimas šaltinis: “Dabar ne laikas mėgėjams”. Tad J. Stoltenbergui tikrai gali tekti atidėti pasitraukimą.
