Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydama apsvarstyti galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – Inspekcija) gautų daugiau įgaliojimų.
Šiuo metu Generalinė prokuratūra gauna daug Inspekcijos kreipimųsi dėl viešojo intereso, prašant ginčyti pačios Inspekcijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kitas pažymas ar statybos užbaigimo aktus, motyvuojant tuo, kad Inspekcija neturi procesinės teisės ginčyti šių dokumentų. Tokiais atvejais institucija, kuri įpareigota vykdyti specialią priežiūrą, negali įgyvendinti visų jai priskirtų įgaliojimų.
Inspekcija nurodo, kad pagal teismų praktiką byloje privalo būti abi šalys – ieškovas (pareiškėjas) ir atsakovas. Neleistina situacija, kai ieškovas (pareiškėjas) ginčą iš esmės kelia pats su savimi.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Prokurorui nenustačius, kad buvo pažeistas viešasis interesas, o Inspekcijai pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir aptartą teismų praktiką neturint galimybės kreiptis į teismą dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų, pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ar statybos užbaigimo aktų panaikinimo, lieka galioti neteisėtai išduoti administraciniai aktai, net jei jie sukelia teisines pasekmes.
Prokurorų nuomone, esamas teisinis reguliavimas neužtikrina Inspekcijos vykdomos veiklos veiksmingumo ir sukuria prielaidas abejoti jos gebėjimu efektyviai atlikti jai pavestas funkcijas, nes Inspekcijos priimtų sprendimų kontrolė nepriklauso jokiai kitai institucijai.
***
“Paties savęs davimas į teismą yra ne tik, kad neleistinas procesiškai, bet ir iš esmės kertasi su sveiku protu. Išeina, kad Statybos inspekcija turėtų prašyti teismo panaikinti savo pačios priimtus sprendimus, kurie jai vėliau pasirodė neteisėti.”
ECOVIS ProventusLaw advokatas Kęstutis Kvainauskas savo komentare teigia, kad pasiūlymas mažų mažiausiai keistas. Jo komentaras:
“Manau, kad statybos valstybinė priežiūra, kurią vykdo VTPSI (Statybos inspekcija) ir viešo intereso gynimas, kurį privalo užtikrint prokuratūra yra du iš esmes skirtingi dalykai, kuriuos turi atlikti skirtingos institucijos. Generalinė prokurorė iš esmės prašo leisti Statybos inspekcijai pačiai save paduoti į teismą tokį prašymą motyvuojant tuo, kad dabar Statybos inspekcija labai dažnai prašo tą padaryti prokuratūros.
Paties savęs davimas į teismą yra ne tik, kad neleistinas procesiškai, bet ir iš esmės kertasi su sveiku protu. Išeina, kad Statybos inspekcija turėtų prašyti teismo panaikinti savo pačios priimtus sprendimus, kurie jai vėliau pasirodė neteisėti.
Manau, pirmiausia, reikėtų tobulinti kontrolės sistemą pačioje Statybos inspekcijoje, kad neteisėtų sprendimų būtų priimta kuo mažiau. Jeigu jau atsitiko taip, kad buvo priimtas galimai neteisėtas sprendimas, jo teisėtumą turėtų ginčyti ne ta pati institucija, kuri priėmė neteisėtą sprendimą. Ir tai nebūtinai tai turėtų būti prokuratūra. Įstatymas leidžia ir kitiems asmenims, kurių interesai buvo pažeisti ginčyti Statybos inspekcijos sprendimus.
Jeigu susidaro tokia situacija, kad nei prokuratūra, nei kas nors kitas nenori ginčyti to galimai neteisėto sprendimo, pavyzdžiui, griauti neteisėtai pastatyto pastato ar jo dalies, verta pagalvoti, ar apskritai yra prasmė ginčyti tą sprendimą. Egzistuoja tiesinių santykių stabilumo principas. Jeigu jau valstybė (Statybos inspekcija) nusprendė leisti statybą ir statinys faktiškai buvo pastatytas pagal galiojantį statybą leidžianti dokumentą, turi būti nustatytos labai svarios aplinkybės, kad vėliau tas statybą leidžiantis dokumentas būtų panaikintas. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti statytojo nesąžiningumas, dokumentų klastojimas ar pan.
Iš kitos pusės galima suprasti ir Generalinę prokuratūrą, turinčią ribotus resursus savo viešojo intereso gynimo padaliniuose. Lietuvoje mes iš esmės turime ydingą situacija, kai savivaldybių merai, tarybos narai, Seimo nariai, Seimo komisijos, konkurentams siekiantys pakenkti verslo subjektai ir t.t. užverčia prokuratūrą prašymais ginti viešąjį interesą patys dėl to nepakrutindami nė piršto ir tikėdamiesi, kad visą darbą už juos nudirbs prokuroras.
Manau, kad įstatymas turėtų būti keičiamas ta linkme, jog sudarytų galimybę visiems manantiems, kad jų privatus arba viešasis interesas buvo pažeisti, patiems kreipti į teismą ir ginčyti jų nuomone neteisėtą sprendimą.”