Parlamento opozicija inicijuoja tyrimą dėl elektros tiekėjų piktnaudžiavimų, vartotojų permokos ir kelių struktūrų bei bei personų veiksmų. Tarp jų ESO, energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir energetinio sektoriaus reguliatorių veiksmų.
Seimo opozicinės frakcijos socialdemokratų iniciatyva Seimui teikia nutarimo projektą: siūlo sudaryti komisiją, kuri ištirtų, ar energetikos politikoje, ypač liberalizuojant elektros tiekimo rinką, buvo pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės. Taip pat keliamas klausimas, ar atsakingai savo pareigas vykdo rinkos priežiūros institucijos, visų pirma Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jau esą surinkti 56 projektą remiantys parlamentarų parašai.
„Kalbame apie būtinąsias, esmines, gyvybiškai svarbias paslaugas žmonėms. Tačiau energetikos vadovai ir tiekėjai jau kuris laikas neišbrenda iš skandalų ir kontroversijų. Kas vyksta? Liberalizuojant elektros rinką žadėtas rojus vartotojams. Bet likome prie suskilusios geldos: šimtamilijoninių vartotojų permokų neskubama grąžinti, rinkoje siautėja trys iš esmės monopolinės, nors ir valstybių valdomos įmonės. Iš biudžeto skiriami pinigai kompensacijoms, o jų nauda plaukia ne gyventojams, o elektros tiekėjams. Dainius Kreivys su savo partiečiais toliau džiaugiasi pasiekimais“, – komentuoja Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pabrėžia, kad vykdydama elektros rinkos liberalizavimą valstybė neužtikrino tinkamos vartotojų teisių apsaugos.
„2022 m. II pusmetį ir 2023 m. I pusmetį galiojusi elektros energijos kompensavimo tvarka elektros tiekimo monopolį turinčioms įmonėms galimai leido dirbtinai padidinti savo pelną, nes Energetikos ministerija teisės aktuose nereglamentavo, kaip nustatoma tiekėjų pelno marža“, – primena Seimo narė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas ragina tirti Dainiaus Kreivio vaidmenį.
„Visą energetikos sistemą drebinančios ministro D. Kreivio klaidos rodo neabejotinus kompetencijos trūkumus, bet ministras atkakliai tikina, kad su jo atsakomybėmis situacija Lietuvoje nesusijusi. Ministro vertinimu, elektros kainos šalyje priklauso nuo Dauguvos upės, Skandinavijos ir vėjo. Sudaryta komisija leistų atsakyti, ar buvo nepakankami ir netikslūs energetikos ministro bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomų rinkos kontrolės ir priežiūros veiksmai, pažeidę viešąjį interesą bei vartotojų teises“, – sako parlamentaras. Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Skardžius pabrėžia nepateisinamą Vyriausybės abejingumą.
„Vyriausybė nuo visuomenės akių tendencingai slepia, kas vyksta „Ignitis grupės“ monopolizuotame energetikos sektoriuje. Šis nekontroliuojamas monopolininkas daro ką nori ir vis labiau lobsta. Dėl nepagrįstai aukštų elektros energijos ir dujų kainų iš biudžeto ir vartotojų kišenių lengvai išsiurbiami šimtai milijonų eurų“, – piktinasi parlamentaras.
Įtaria, kad „Ignitis“ drauge su ministerijomis darė spaudimą VERT
Nutarimo projekte keliami klausimai dėl „chaotiško energetikos srities valdymo“, kai „Ignitis grupės“ akcijos yra valdomos Finansų ministerijos, o energetikos srities teisėkūra yra prižiūrima Energetikos ministerijos.
Vienas iš keliamų klausimų – „ar „Ignitis grupė“ ir Finansų bei Energetikos ministerijos nedarė spaudimo VERT dėl beveik 158 mln. eurų permokos ESO, susidariusios 2018–2021 m., grąžinimo vartotojams termino nukėlimo“.
Siūloma tirti įtartinai „per lėtą politinių sprendimų priėmimą, galimai pažeidžiant viešąjį interesą“. Nutarimo projekte klausiama, „kokią įtaką elektros rinkos liberalizacijos procesui turėjo „Ignitis grupė“ ir jos vykdoma lobistinė veikla“.
Siūloma tirti Dainiaus Kreivio vaidmenį, kuris, „teikdamas pataisas, kuriomis ribojama saulės energetikos plėtra, galimai veikė energetikos rinkos žaidėjų interesų labui“.
Dokumente užsimenama, kad valstybės valdomų energetikos srities įmonių atlygio ir dividendų politika galimai „lemia nepakankamą investavimą į elektros tinklų palaikymą ir atnaujinimą“.
Dokumento autoriai išsako abejonių, „ar VERT taikė kokias nors priežiūros bei kontrolės priemones UAB „Ignitis“ įsigyjant dujas, skirtas buitiniams vartotojams 2023 metams“, taip pat keliami klausimai dėl AB „Litgrid“ įplaukų apskaitos ir panaudojimo kontrolės.
Taip šiandien reikalus mato parlamentinė opozicija, kuri irgi, kaip pasakytų jaunimas, „vartosi iš gaidžio”.
Kas primintina?
Energetikos ministerija Lietuvoje buvo tai įsteigiama, tai atkuriama. Jos nelabai prasmingo egzistavimo istorija yra pačios įstaigos interneto svetainėje visiems prieinama. https://enmin.lrv.lt/lt/apie-ministerija/istorija/.
Tais 2009 metais, vasarį, kai konservatorių premjeras Andrius Kubilius dar svajojo apie branduolinę jėgainę, buvo nutarta, kad jos vėl reikia. Tuometinė opozicija – socialdemokratai, Darbo partija ir kiti buvo labai prieš. Tačiau vėliau, perėmę valdžią, jos nepanaikino. Mat kitiems „saviems” irgi reikėjo kėdžių.
Tiesa, A. Kubilius yra viešai užsiminęs, kad Arvydui Sekmokui – tuometiniam jo energetikos ministrui – derėtų kada nors pastatyti paminklą. Dėl monumento D. Kreiviui iniciatyvų kol kas neišreikšta.
Kitados D. Kreivys neteko Ūkio ministro (dabar ministerija pervadinta į Ekonomikos ir inovacijų), nes tuometinė prezidentė pasakė juo nepasitikinti.
